Dešimtmečius naudojami įprasti vienmačiai brūkšniniai kodai ant prekių pakuočių palaipsniui gali užleisti vietą dvimačiams, į QR kodus panašiems sprendimams. Jie būtų skirti ne tik prekei identifikuoti kasoje, bet ir didesniam informacijos kiekiui perduoti.
Nuskenavęs tokį kodą išmaniuoju telefonu, pirkėjas galėtų rasti duomenis apie produkto sudėtį, alergenus, galiojimo terminą, kilmę, naudojimą, nuolaidų kuponus, gamybos ūkį ar pakuotės perdirbimą.
Pokyčius inicijavo tarptautinė organizacija „GS1“ kartu su rinkos dalyviais. Naujieji kodai gali talpinti iki 3 000 skaitmenų ir ženklų, o senieji 1D kodai – tik 10 skaitmenų ir iš esmės atliko vieną funkciją: identifikavo produktą.
Daugiau informacijos ir tikslesnė kontrolė
2D kodus, kaip ir dabartinius, galėtų skenuoti kasų darbuotojai. Tuo metu pirkėjai, nuskaitydami kodą telefonu, būtų nukreipiami į svetainę, kurioje pateikiama išsamesnė informacija apie prekę.
Tokie kodai taip pat leistų parduotuvėms tiksliau kontroliuoti galiojimo terminus. Sistema galėtų atpažinti baigiančius galioti produktus ir automatiškai sustabdyti sugedusios prekės pardavimą kasoje.
„GS1“ teigimu, ši technologija gali iš esmės pakeisti maisto saugos sistemą ir padėti išvengti pavojingų ligų protrūkių. Iki šiol partijų ir dėžių numeriai dažnai būdavo atskirai atspausdinami ant pakuotės sunkiai įskaitomu šriftu, todėl kilus pavojui informaciją tekdavo tikrinti žmonėms.
Dėl galimų klaidų ir neaiškumo prekybininkai kartais būdavo priversti išimti iš prekybos bei išmesti didelius kiekius visiškai saugaus maisto, patirdami reikšmingų finansinių nuostolių. Gamybos partijos duomenis įrašius tiesiai į 2D kodą, prekių atsekamumas taptų tikslesnis: nesaugūs produktai galėtų nepasiekti lentynų arba būtų iškart blokuojami kasoje.
Vis dėlto prekybos sektoriaus atstovai pabrėžia, kad tokiai sistemai įdiegti reikia laiko. Norint į kodą įtraukti unikalią partijos informaciją, pakuotes tektų spausdinti vietoje arba pritaikyti gamybos linijas.
Prekybos tinklų kasos jau pasirengusios
„Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė teigė, kad didžioji dalis tinklo įrangos jau gali nuskaityti įvairių tipų kodus, įskaitant QR kodus. Šiuo metu dėl konkretaus perėjimo papildomi procesai nėra inicijuoti, tačiau infrastruktūra atnaujinama nuosekliai, bendradarbiaujant su partneriais.
QR kodai „Iki“ naudojami ir dabar. Jie suteikiami pavienėms prekėms, nukainotoms paskutinę galiojimo dieną, taip pat prekėms, parduodamoms po „geriausias iki..“ datos su 70 proc. nuolaida. QR kodą turi ir „Iki“ lojalumo programėlė – jis leidžia vienu metu nuskaityti lojalumo kortelės nuolaidas, asmeninius pasiūlymus, kuponus bei aktyvuotus pigintuvo pasiūlymus.
„Lidl“ komunikacijos vadovė Ovidija Ferencienė nurodė, kad prekybos tinklas yra atviras naujovėms ir mato jų kuriamą naudą. Jos teigimu, tiek brūkšninių kodų perėjimas į QR formatą, tiek dirbtinio intelekto įrankiai padeda klientams greitai gauti išsamią ir tikslią informaciją apie produktus.
„Lidl“ parduotuvių sistemos jau yra pritaikytos QR kodams nuskaityti. Tinklas nuolat stebi rinkos naujoves, tačiau sprendimus dėl privačių prekių ženklų pakuočių keitimo priims tik atlikęs išsamų vertinimą.
Privalomas pakeitimas nuo 2027 metų nenumatomas
„Maximos“ informacinių technologijų aptarnavimo departamento direktorius Tomas Poškus dvimačių kodų plėtrą vertina kaip natūralų prekybos technologijų vystymąsi. QR ir kitus 2D kodus technologiškai galima nuskaityti jau šiandien.
Tačiau jis pabrėžė, kad kalbama ne apie staigų ir privalomą įprastų brūkšninių kodų atsisakymą nuo 2027 metų. Tai tarptautinė iniciatyva, skatinanti palaipsniui plačiau naudoti kodus, galinčius perduoti daugiau informacijos.
Didžiausia nauda būtų pasiekta tuomet, kai 2D kodus plačiai naudotų gamintojai, o juose būtų pateikiama ne tik prekės identifikacija, bet ir galiojimo data, partijos numeris bei kiti duomenys. Tai padėtų valdyti atsekamumą, galiojimo terminus ir suteiktų pirkėjams patogesnę prieigą prie informacijos.
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pažymėjo, kad pokytis pirmiausia paliestų prekių gamintojus, o tik vėliau – prekybininkus. Jo teigimu, dvimačiai kodai ateityje natūraliai atsiras ant plataus vartojimo prekių pakuočių, o kai kur, pavyzdžiui, ant vaistų pakuočių, tokie sprendimai jau veikia.
D. Ryliškis mano, kad pirkėjams ši naujovė būtų naudinga, nes suteiktų prieigą prie gerokai išsamesnės informacijos apie produktą. Prekybininkams vertingi sprendimai, didinantys klientų patogumą ir kuriantys papildomą vertę.
Telefonas neturėtų pakeisti visos informacijos ant pakuotės
„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė teigė, kad naujos kartos kodai gali pasiekti ir Lietuvos parduotuves. Lietuva priklauso bendrai Europos mažmeninės prekybos rinkai, o prekybininkai ir gamintojai vadovaujasi tarptautiniais GS1 standartais, todėl tiekėjams pereinant prie 2D kodų pokyčiai palaipsniui pasieks ir Lietuvos prekybą.
Vis dėlto perėjimas neįvyks iš karto. Pereinamuoju laikotarpiu parduotuvėse tikriausiai bus naudojami ir tradiciniai, ir naujieji kodai. Be to, reikės atnaujinti tas kasų sistemas bei skenerius, kurie naujo formato dar nepalaiko.
„Rimi“ panašius sprendimus jau taiko sveriamiems ir ženklinamiems produktams. Jų koduose pateikiama ne tik informacija apie pačią prekę, bet ir jos svoris bei galiojimo terminas. Todėl kasos sistema gali atpažinti produktą ir neleisti parduoti to, kurio galiojimas pasibaigęs.
Nors vienas pagrindinių 2D kodų privalumų – galimybė susieti juos su gerokai didesniu informacijos kiekiu, L. Lesauskaitė-Remeikė mano, kad visa informacija neturėtų būti tiesiog perkelta nuo pakuotės į telefoną.
Ne visi pirkėjai norės ar galės parduotuvėje naudotis telefonu, todėl skaitmeninis kanalas turėtų papildyti, o ne pakeisti svarbiausią informaciją, pateikiamą ant produkto.
