Po Lietuvą nusiaubusios audros dalis gyventojų vis dar neturi elektros. Energetikos ministras L. Savickas teigia, kad skaičiuojant tiekimo nutraukimo laiką neturėtų būti jokių „gudravimų“, o ESO privalo remtis faktine situacija.
Gyventojams numatytos dvi kompensavimo sistemos
Pagal įstatymus kompensacija priklauso tada, kai elektros tiekimas neatnaujinamas per 72 valandas. Tokiu atveju gyventojams turi būti išmokėta 35–45 eurų suma.
Be šios kompensacijos, su Energijos skirstymo operatoriumi (ESO) sutarta dėl papildomų išmokų, kurios gali siekti iki 220 eurų. Jos būtų susijusios su realiomis dėl elektros trūkumo patirtomis išlaidomis, pavyzdžiui, generatoriaus įsigijimu ar nuoma, degalais, apgyvendinimu ir kitomis išlaidomis.
Verslo patirtiems nuostoliams spręsti trečiadienį Vyriausybė priėmė sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos. Tai sudaro galimybę kreiptis į Europos Komisiją dėl finansavimo.
Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama žemės ūkiui. Ūkininkai nuostolių patyrė ne tik negalėdami kelias paras vykdyti veiklos, bet ir praradę galimybę išsaugoti produkciją.
Dėl kitų verslo sričių nuostolių sprendimų nėra
L. Savickas sakė, kad žemės ūkio ministras jau pateikė savo vertinimą ir iškėlė finansavimo poreikį, todėl atitinkami sprendimai buvo priimti Vyriausybės posėdyje.
Tačiau dėl kitų verslo segmentų, kurių veiklą taip pat galėjo sutrikdyti elektros trūkumas, kol kas papildomų Vyriausybės sprendimų ar iniciatyvų negauta. Ministrai pagal savo kuruojamas sritis dar gali įvertinti, ar reikia pradėti diskusijas dėl tokios žalos.
Kodėl žmonės gauna pranešimus apie atkurtą elektrą?
Ministras teigė, kad situacijos, kai gyventojams pranešama apie atkurtą tiekimą, nors elektra dar negrįžo, greičiausiai susijusios su techniniu tinklo atkūrimo procesu.
Atkūrus aukštesnės įtampos liniją, iš pradžių gali atrodyti, kad elektra sugrįžo visiems prie jos prijungtiems klientams. Tačiau vėliau nustatoma, kad žemesnės įtampos tinkle yra papildomas gedimas.
Tokiu atveju tiekimas gali būti atkurtas, pavyzdžiui, 5 tūkst. gyventojų, o dar 200 ar keliems kitiems klientams dėl tolesnių tinklo pažeidimų reikalingi papildomi darbai.
L. Savickas pabrėžė, kad kompensacijos termino trukmė turi būti skaičiuojama pagal faktinį elektros tiekimo atkūrimo laiką. Jei informavimo sistemoje įvyksta sutrikimas, ESO turi užtikrinti, kad joje būtų rodoma tikroji padėtis.
Apie ESO vadovo atsakomybę kol kas nekalbama
Paklaustas, ar galėtų būti pareikštas nepasitikėjimas ESO vadovu Renaldu Radvila, ministras ragino šį klausimą atidėti. Jo teigimu, pirmiausia būtina sulaukti galutinio tinklo atkūrimo rezultato.
Šiuo metu svarbiausias tikslas – kuo greičiau atnaujinti elektros tiekimą. Ministras taip pat pabrėžė, kad tūkstančiai žmonių dirba sudėtingomis ir pavojingomis sąlygomis, todėl padėkojo inžinieriams, jau kelintą parą intensyviai šalinantiems gedimus.
L. Savickas teigė, kad svarbu išlaikyti darbuotojų motyvaciją ir išnaudoti kiekvieną minutę, kad elektra vartotojams būtų grąžinta kuo sparčiau.
Kalbėdamas apie buvusio energetikos viceministro Arnoldo Pikžirnio pastabą, kad ESO neturėtų tapti atpirkimo ožiu, ministras sutiko, jog atsakomybės šioje situacijoje yra ne vienos įmonės klausimas.
Jo teigimu, ryšių operatoriai turi pasirūpinti, kaip veiktų jų stotelės nutrūkus elektros tiekimui, o vandens tiekimo įmonės taip pat privalo numatyti alternatyvius sprendimus. Kartu ESO turi mažinti elektros tiekimo sutrikimo tikimybę.
Ministro vertinimu, tai uždaviniai, liečiantys daugybę nacionalinių ir regioninių institucijų bei įmonių, o ne vien ESO.
