Po atostogų į namus kartais grįžtame ne tik su naujais įspūdžiais, bet ir keliais papildomais kilogramais. Šeimos gydytoja Gabrielė Gergelienė paaiškina, kada toks pokytis gali būti laikinas, o kada jis signalizuoja sveikatos problemas.
Gydytojos teigimu, pirmiausia verta įvertinti kasdienius įpročius. Pirmąsias dvi savaites po atostogų rekomenduojama grįžti prie įprasto ritmo: reguliariai miegoti, maitintis kaip anksčiau, daugiau judėti ir gerti pakankamai vandens. Vis dėlto vien sugrįžimo prie įprastos rutinos ne visada pakanka, kad svoris sumažėtų savaime.
Kada dėl padidėjusio svorio reikėtų sunerimti?
Poilsio metu svoris gali padidėti dėl sūresnio ar kaloringesnio maisto, alkoholio, mažesnio fizinio aktyvumo ir pasikeitusio miego režimo. Jei šie veiksniai buvo trumpalaikiai, tikėtina, kad laikinas bus ir svorio pokytis.
Tačiau į gydytoją reikėtų kreiptis, jei svoris negrįžta į ankstesnį lygį, toliau didėja arba auga jau ne vienus metus. Pasak G. Gergelienės, ypač svarbu nedelsti tuomet, kai per kelis mėnesius priaugama 5–10 kilogramų, nors gyvenimo būdas iš esmės nepasikeitė, arba svoris kasmet nuosekliai didėja.
Apie galimas problemas taip pat gali įspėti padidėjęs kūno masės indeksas (KMI), viršijantis 25 kg/m², aukštas kraujospūdis, dusulys, knarkimas, mieguistumas dieną, nuolatinis nuovargis, didesnis troškulys ir dažnas šlapinimasis.
Šie požymiai gali būti susiję ne tik su antsvoriu ar nutukimu, bet ir su jų komplikacijomis, pavyzdžiui, hipertenzija, padidėjusia gliukozės ar lipidų koncentracija kraujyje bei miego sutrikimais.
Ką vertina gydytojas?
Svorio vertinimas prasideda nuo pasvėrimo. Vienas pagrindinių rodiklių yra KMI: 25–29,9 kg/m² laikomas antsvoriu, o 30 kg/m² ir didesnis rodiklis rodo nutukimą.
KMI galima apskaičiuoti ir savarankiškai, pavyzdžiui, naudojantis skaičiuokle tinklalapyje manosvoris.lt. Gydytoja pabrėžia, kad svarbu žinoti ne tik savo KMI, bet ir stebėti, kaip jis keičiasi bėgant metams. Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo daugiau galimybių veiksmingai padėti.
Vertindamas paciento būklę, gydytojas atsižvelgia į liemens apimtį, liemens ir klubų santykį, ankstesnius svorio pokyčius, išbandytas priemones, mitybą, fizinį aktyvumą, miego kokybę, emocinę būklę, vartojamus vaistus ir gretutines ligas. Prireikus atliekami gliukozės, lipidų, kepenų fermentų, inkstų funkcijos ir skydliaukės rodiklių tyrimai.
Svarbi ir šeimos ligų istorija. Jei artimieji serga nutukimu, 2 tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija arba širdies ir kraujagyslių ligomis, panašių sutrikimų rizika gali būti didesnė.
G. Gergelienė pabrėžia, kad genetika gali lemti polinkį į tam tikras ligas, tačiau ji nenulemia žmogaus likimo. Todėl sunkumai kontroliuojant svorį savaime nereiškia tingumo ar valios trūkumo.
Nutukimas – lėtinė liga, o ne charakterio trūkumas
Jei kalbama ne apie trumpalaikį svorio padidėjimą, o apie antsvorį ar nutukimą, būtina keisti požiūrį į problemą. Nutukimas nėra vien išvaizdos ar papildomų kilogramų klausimas. Tai lėtinė liga, kuri laikui bėgant gali paskatinti hipertenziją, širdies ligas, insultą, kai kurias vėžio formas ir kepenų suriebėjimą. Dėl to reikalinga diagnostika, gydymo planas, ilgalaikė stebėsena ir pagalba.
Riebalinis audinys yra biologiškai aktyvus organas, išskiriantis hormonus ir uždegiminius mediatorius. Kai jo, ypač pilvo srityje, susikaupia per daug, organizme gali stiprėti lėtinis uždegimas, atsparumas insulinui, sutrikti lipidų apykaita ir kraujagyslių veikla.
Tai didina 2 tipo cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos, dislipidemijos, miokardo infarkto, insulto, širdies nepakankamumo ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Nutukimas taip pat siejamas su obstrukcine miego apnėja.
Nors nutukimui nustatyti ir gydyti taikomos aiškios rekomendacijos, apie šią ligą vis dar neretai kalbama per gėdos, valios ar išvaizdos prizmę. Tokia stigma gali sutrukdyti žmogui laiku kreiptis pagalbos ir atvirai aptarti gydymo galimybes.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad pacientai, kuriems diagnozuojama arterinė hipertenzija ar cukrinis diabetas, paprastai neprašo metus palaukti ir pažiūrėti, kas nutiks. Tačiau kalbėti apie antsvorį ir nutukimą daugeliui vis dar sunku, nors tai yra lėtinė liga, turinti diagnostiką, ligos kodą ir gydymo būdus.
Veiksmingiausia ne trumpa dieta, o ilgalaikis planas
Nustačius antsvorį ar nutukimą, gydymas pradedamas nuo individualaus plano. Jame įvertinama mityba, fizinis aktyvumas, miego higiena, emocinė sveikata, tyrimų rezultatai, gretutinės ligos ir realios žmogaus galimybės keisti kasdienybę.
Daugeliu atvejų tokį gydymą gali pradėti ir koordinuoti šeimos gydytojas, o prireikus į pagalbą pasitelkiami kiti specialistai. G. Gergelienė savo pacientams iš karto paaiškina, kad tai bus ilgalaikis bendradarbiavimas: gydytojas gali atlikti tyrimus ir nustatyti ligą, tačiau be paties paciento įsitraukimo rezultato pasiekti nepavyks.
Jeigu per 6 mėnesius vien gyvensenos pokyčiais norimų tikslų pasiekti nepavyksta, gali būti skiriamas medikamentinis nutukimo gydymas. Jis taip pat svarstomas tais atvejais, kai svoris daug metų didėja, o žmogus jau yra išbandęs įvairias dietas ir gyvensenos korekcijas.
Viena iš gydymo galimybių – GLP-1 receptorių agonistų klasės vaistai, tarp jų semagliutidas. Jie veikia alkio ir sotumo reguliavimo mechanizmus: gali sumažinti apetitą, slopinti nuolatinį susitelkimą į maistą, padėti suvartoti mažiau kalorijų ir mažinti svorį.
Tokius vaistus gali skirti tik gydytojas, įvertinęs konkretaus paciento būklę. Klinikinių tyrimų duomenimis, antsvorio turintiems ar nutukusiems žmonėms jie gali padėti mažinti ir išlaikyti sumažėjusį svorį, taip pat sumažinti didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių, pavyzdžiui, širdies smūgio ar insulto, riziką. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į gretutines ligas ir indikacijas.
Ilgalaikių rezultatų ir geresnės sveikatos galima pasiekti tik nuosekliai laikantis gydymo rekomendacijų. Tai apima gyvensenos pokyčius, o prireikus – gydytojo paskirtus vaistus.
Nutukimas yra lėtinė liga, todėl jo gydymas gali apimti ilgalaikę stebėseną, gyvensenos korekciją, medikamentinį gydymą ar net operaciją – kaip ir kitų lėtinių ligų atvejais.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
