Prakaitavimas sušilus ar sportuojant yra įprasta organizmo reakcija, tačiau ne kiekvieną gausaus prakaitavimo atvejį galima paaiškinti karščiu ar fiziniu krūviu. Kartais tai tėra natūrali kūno reakcija, o kartais – galimų sveikatos sutrikimų ženklas.
BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė ir Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Viktorija Bleizgytė paaiškino, nuo ko priklauso prakaito kiekis, kas jį gali sustiprinti ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją. Specialistės taip pat aptarė naktinį prakaitavimą, pakitusį kvapą bei dažniausias klaidas naudojant prakaitavimą mažinančias priemones.
Nuo ko priklauso prakaito kiekis?
Prakaitavimas pirmiausia padeda organizmui reguliuoti kūno temperatūrą. Žmogus gali prakaituoti ne tik karštyje ar sportuodamas, bet ir patirdamas stresą, jaudindamasis ar valgydamas aštrų maistą.
Vis dėlto prakaito kiekis skirtingiems žmonėms nėra vienodas. Tam įtakos turi genetika, amžius, kūno masė, hormonų veikla ir individualus prakaito liaukų aktyvumas. Pasak R. Uosienės, apie padidėjusį prakaitavimą galima kalbėti tuomet, kai jis ima trukdyti kasdieniam gyvenimui.
Kas gali paskatinti prakaitavimą?
Prakaitavimą gali sustiprinti stresas ir stiprios emocijos. Jaudinantis, nerimaujant ar patiriant įtampą suaktyvėja simpatinė nervų sistema, todėl dažniau prakaituoja delnai, pažastys, pėdos ir veidas.
Įtakos taip pat turi mityba: aštrus maistas, karšti gėrimai ir didesni kofeino kiekiai. Kai kuriems žmonėms prakaitavimą skatina alkoholis. Jo intensyvumas gali kisti ir dėl hormonų svyravimų – dažniau prakaituojama paauglystėje, menopauzės metu ar esant kai kuriems skydliaukės veiklos sutrikimams.
Gausiau prakaituoti gali paskatinti ir kai kurie antidepresantai, vaistai nuo skausmo bei hormoniniai preparatai. Tarp kitų galimų veiksnių minimi karščiavimas, infekcijos, miego trūkumas, antsvoris ir nikotinas.
Hiperhidrozė gali būti pirminė arba antrinė
Jei žmogus ima gausiai prakaituoti be aiškios priežasties, o šio reiškinio negalima susieti su karščiu, fiziniu krūviu ar stipriomis emocijomis, gali būti įtariama hiperhidrozė. Tai būklė, kai prakaitavimas tampa pernelyg gausus ir sunkiai kontroliuojamas.
Pirminė hiperhidrozė dažniausiai paveikia konkrečias kūno vietas – pažastis, delnus, pėdas ar veidą. Ji neretai prasideda dar jaunystėje, gali būti paveldima arba susijusi su individualiomis organizmo savybėmis.
Antrinė hiperhidrozė dažniau pasireiškia viso kūno prakaitavimu. Tokiu atveju tai gali būti ne atskira problema, o kitos ligos ar organizmo būklės simptomas.
Diagnozuodamas hiperhidrozę gydytojas įvertina simptomus, ligos istoriją, gali pasitelkti specialius klausimynus, o kai kuriais atvejais atliekamas krakmolo ir jodo testas. Įtarus antrinę hiperhidrozę, gali būti skiriami papildomi tyrimai prakaitavimo priežasčiai nustatyti.
Kada nerimą gali kelti kvapas ar prakaitavimas naktį?
Įprastai pats prakaitas kvapo neturi. Nemalonus kvapas dažniausiai atsiranda jam susimaišius su ant odos esančiomis bakterijomis.
Prakaito kvapą ar jo kiekį trumpam gali pakeisti svogūnai, česnakai, aštrūs patiekalai, kofeino turintys gėrimai ir alkoholis. Todėl vienkartinis pokytis nebūtinai reiškia sveikatos problemą.
Vis dėlto naktinis prakaitavimas ar pakitęs kvapas kai kada gali būti susiję su padidėjusiu skydliaukės aktyvumu, cukriniu diabetu, tuberkulioze, kai kuriomis onkologinėmis ligomis, hormonų pokyčiais, inkstų ar kepenų veiklos sutrikimais.
Ypač svarbu kreiptis į gydymo įstaigą, jei prakaitavimas prasidėjo staiga, per trumpą laiką apėmė visą kūną ir nėra aiškios jo priežasties. Nedelskite ir tada, kai kartu jaučiamas silpnumas, nepaaiškinamai krenta svoris arba naktį prakaituojama taip stipriai, kad permirksta drabužiai ir patalynė.
Kokių klaidų daroma bandant sumažinti prakaitavimą?
Viena dažniausių klaidų – priemonių nuo prakaitavimo tepimas ar purškimas labai storu sluoksniu, tikintis stipresnio poveikio. R. Uosienė rekomenduoja produktą naudoti ant švarios ir visiškai sausos odos, o pradžioje rinktis ne patį stipriausią variantą ir stebėti odos reakciją.
Oda gali būti labiau sudirginta, jei priemonė naudojama iškart po skutimosi ar depiliacijos. Kita klaida – prakaito kvapo maskavimas kvepalais ar dezodorantu, nebandant išsiaiškinti, kas jį sukelia.
Ne visada padeda ir pernelyg dažnas ar agresyvus prausimasis. Karštas vanduo, stipriai valančios priemonės bei intensyvus odos trynimas gali pažeisti apsauginį odos barjerą ir sukelti sudirgimą.
Dezodorantas ar antiperspirantas?
Dezodorantas skirtas nemaloniam kūno kvapui kontroliuoti, o antiperspirantas mažina prakaito išsiskyrimą. Todėl žmogui, kuris prakaituoja nedaug ir nori suvaldyti kvapą, gali pakakti dezodoranto. Jei pagrindinė problema yra pats gausus prakaitavimas, vertėtų rinktis antiperspirantą.
Kada prireikia gydymo?
Jei prakaitavimas nėra itin gausus, pirmiausia rekomenduojama koreguoti gyvenimo būdą: pasirūpinti asmens higiena, peržiūrėti mitybą, vartojamus maisto papildus ir vaistus, taip pat taikyti streso valdymo metodus.
Kai paprastų priemonių nepakanka, gali būti skiriamas medikamentinis gydymas, įskaitant prakaitavimą mažinančius geriamuosius anticholinerginius preparatus. Kiti galimi būdai – jonoforezė ir botulino toksino injekcijos.
Jei šios priemonės nepadeda, gali būti svarstomas chirurginis gydymas: šalinamos prakaito liaukos arba blokuojami nervai, perduodantys signalus prakaito liaukoms labiausiai prakaituojančiose kūno vietose.
R. Uosienė pabrėžia, kad pasikeitus prakaitavimo pobūdžiui be aiškios priežasties arba jam pradėjus reikšmingai bloginti gyvenimo kokybę, nereikėtų ilgai bandyti vis stipresnių kosmetinių priemonių. Tokiu atveju svarbu išsiaiškinti, kodėl prakaituojama daugiau.
