Per artimiausius dvejus metus valdžia planuoja sparčiai didinti pensijas. Siūlymas tam panaudoti „Sodros“ perviršį vertinamas nevienareikšmiškai. Skelbiama, kad 2027 metais pensijos vidutiniškai galėtų augti mažiausiai 10 procentų, o vėliau – dar labiau.
Senstanti visuomenė ir mažėjantis gyventojų skaičius Lietuvai kelia vis didesnių iššūkių. Kaip užtikrinti didesnes pensijas ir iš kokių lėšų jas finansuoti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aptarė prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis bei „Orion Securities“ investavimo vadovas ir ekonomistas Marius Dubnikovas.
„Sodros“ perviršis – pensijoms didinti
Kalbėta apie I. Ruginienės minimą planą pensijų indeksavimui skirti gerokai daugiau lėšų, jas paimant iš „Sodros“ perviršio.
D. Dundulio teigimu, viešai skelbiama, kad „Sodroje“ sukaupta apie 6 milijardus eurų, o ši suma kasmet dar padidėja maždaug milijardu. Todėl, jo supratimu, pensijos būtų didinamos būtent iš papildomai sukaupiamų lėšų.
Verslininkas pabrėžė, kad pats pensijų didinimas yra geras sprendimas, tačiau apgailestavo, jog jis priimamas ne kadencijos pradžioje, o artėjant rinkimams. Jo nuomone, didinti pensijas buvo galima anksčiau, nors tuomet tam tikriausiai nebūtų buvę skiriama tokia suma.
D. Dundulis taip pat išreiškė viltį, kad pensijų augimas bus ilgalaikis ir nesustos pasikeitus valdžiai. Jis sakė labiau palaikantis nuoseklią, o ne nuo politinių „bangų“ priklausančią politiką.
M. Dubnikovas teigė, kad, nepaisant per trumpą laiką pasikeitusių trijų Vyriausybių, šiuo klausimu galima įžvelgti nuoseklią veiksmų grandinę. Jis priminė, kad buvo išardyta antroji pensijų pakopa, o dėl šios pertvarkos į „Sodrą“ pateko apie pusantro milijardo eurų. Maždaug trečdalis žmonių atsiimtų lėšų buvo grąžinta į „Sodros“ sistemą.
Ekonomisto vertinimu, šios papildomai atsiradusios lėšos politikams atrodo patraukliai, nes jas galima perskirstyti. Pridėjus dalį rezervo, kuris kaupiamas nuo 2009 metų krizės, atsiranda galimybė pensijas didinti dar labiau.
M. Dubnikovas įžvelgė riziką, kad artėjant kadencijos pabaigai gali būti kartojama laikotarpio prieš 2009 metų krizę istorija, kai rezervai buvo išdalinti. Tuo metu sukaupta maždaug milijardo eurų suma buvo dosniai panaudota, o 2009 metais teko mažinti pensijas, kai kuriais atvejais atidėti jų mokėjimą ir vėliau grąžinti susidariusią skolą. Ne visi pensininkai šio grąžinimo sulaukė.
Pasak ekonomisto, dabar naudojamasi lėšomis, kurios turėtų būti skirtos ne palankiam laikotarpiui, o ateities krizei. Jis priminė, kad 2009–2010 metais Estija galėjo be papildomo skolinimosi vykdyti įsipareigojimus ir mokėti pensijas būtent todėl, kad turėjo rezervą.
M. Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad vyresni žmonės Lietuvoje sudaro apie trečdalį visuomenės – jie balsuoja, vartoja, gyvena ir prisideda prie naujosios kartos ugdymo. Jo manymu, rezervui gali būti pakenkta dėl trumpalaikių politinių tikslų, nes per artimiausius kelerius metus numatyti savivaldybių, Seimo ir prezidento rinkimai.
Ekonomisto nuomone, pensijos turėtų būti finansuojamos iš ekonomikos augimo. Jis pabrėžė, kad pastaruosius 10–15 metų Lietuvos ekonomikos augimas buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje ir laikytinas tvariu. Rezervo naudojimą trumpalaikiams tikslams jis palygino su šeimos santaupų leidimu didesnėms išlaidoms vien todėl, kad šeima daugiau neuždirbo.
D. Dundulis teigė situaciją suprantantis kiek kitaip. Jo manymu, dabartinė sukaupta suma neturėtų būti išleidžiama – būtų naudojama tik tai, kas papildomai surenkama. Jis svarstė, kad toliau kaupiant lėšas po trejų ar ketverių metų „Sodra“ galėtų turėti beveik metinį rezervą.
Verslininko nuomone, pakaktų maždaug 50 proc. metinio rezervo. Jis pabrėžė, kad laikomi pinigai nuvertėja, o net ir saugios investicijos neatsveria infliacijos, todėl per didelė saugoma suma kasmet tampa mažiau vertinga.
M. Dubnikovas priminė, kad pradėjus kaupti rezervą buvo iškeltas tikslas sukaupti vienerių metų lėšas. Šiuo metu toks rezervas, jo vertinimu, turėtų siekti apie 8–9 milijardus eurų. Ar pakaktų 50 proc. metinio rezervo, ar reikėtų sukaupti visų metų rezervą, anot jo, yra diskusijų klausimas.
Ekonomistas teigė, kad politiniai sprendimai didesnėmis apimtimis išleisti sukauptas lėšas istorijoje dažniausiai baigdavosi nesėkmingai. Jis sutiko, kad dabar kalbama ne apie esamo rezervo ištuštinimą, o apie lėtesnį jo kaupimą, tačiau perspėjo, jog taip ateities krizėms gali būti paliekama mažiau apsaugos.
Visiškai panaudoti „Sodros“ lėšų, pasak M. Dubnikovo, tikriausiai nepavyktų ir dėl valstybės skolos balansavimo su „Sodros“ biudžetu. Nors dėl gynybos išlaidų ir kitų ypatingų aplinkybių balansą galima keisti, šis mechanizmas riboja sprendimų galimybes. Vis dėlto nerimą kelia noras daugiau išleisti ateities krizių sąskaita.
Ar demografinei problemai išspręsti reikės daugiau imigrantų?
Diskusijoje taip pat klausta, ar Lietuvai reikėtų įsileisti daugiau imigrantų, kad būtų galima sušvelninti blogėjančią demografinę padėtį.
M. Dubnikovas priminė, kad apie demografinę krizę ir galimą jos kreivių susikirtimą buvo kalbama jau prieš 10–15 metų. Dabar šis procesas vyksta, o greitai jo pakeisti, pasak jo, nepavyks.
Jo vertinimu, migracijos politika galėtų padėti, tačiau pirmiausia būtina apsispręsti, ko iš atvykstančių žmonių tikimasi: darbuotojo ar kaimyno. Pirmuoju atveju būtų įsileidžiami žmonės, kurie atvyksta dirbti, moka mokesčius ir išvyksta. Tokiu pavyzdžiu jis nurodė transporto sektorių, kuriame trūksta darbuotojų iš Vidurio Azijos valstybių.
Jeigu siekiama, kad atvykę žmonės taptų kaimynais, gyventų Lietuvoje ir integruotųsi į visuomenę arba kurtų joje savo bendruomenės dalį, kyla gerokai sudėtingesnių uždavinių. Tokiu atveju būtina integracija ir atvykstančiųjų atranka.
M. Dubnikovo teigimu, šiandien Lietuva neturi aiškiai suformuotos nei vienos, nei kitos politikos. Jis neabejojo, kad migrantų Lietuvoje bus ir ateityje, nes ekonomikai augant darbuotojų poreikis išliks. Dalis žmonių į Lietuvą jau atvyksta per Lenkijos įmones ir dirba darbus, kurių nenori dirbti lietuviai.
Ekonomistas pabrėžė, kad migracija gali būti legali, nelegali arba pusiau legali, todėl Lietuvai reikėtų kuo greičiau apsibrėžti aiškią migracijos politiką.
D. Dundulis savo ruožtu teigė, kad migrantų judėjimas turi būti kontroliuojamas. Jo manymu, jeigu žmonės Lietuvoje nedirba, jiems turėtų būti nutrauktas leidimas laikinai gyventi.
Kalbėdamas apie iš Lenkijos į Lietuvą atvykstančias įmones, kurios suteikia darbuotojų, D. Dundulis sakė, kad šią spragą reikėtų uždaryti. Jis siūlė Lietuvoje priimti tokius pačius įstatymus, kokie galioja Lenkijoje, kad šias paslaugas galėtų teikti lietuviškos, o ne kaimyninių šalių įmonės.
Pasak jo, Lenkijoje sąlygos yra palankesnės, todėl įmonės darbuotojų į Lietuvą atveža iš ten. D. Dundulis taip pat perspėjo, kad dėl sudėtingesnių verslo sąlygų gali ateiti lūžio momentas, kai Lietuvos verslininkai pavargs ir nustos veikti, o vėliau juos susigrąžinti būtų sunku.
Kaip vieną iš konkurencijos pavyzdžių jis nurodė maisto produktų rinką. Lenkijoje PVM siekia 5 proc., Latvijoje kai kurioms prekėms ar jų grupėms jis mažinamas iki 12 proc., o Lietuvoje taikomas 21 proc. tarifas. Dėl skirtingų sąlygų Lietuva jau sulaukė pirkėjų iš Latvijos, nors jų dabar palaipsniui mažėja.
D. Dundulis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad antrąjį ketvirtį į biudžetą surinkta daugiau mokesčių, nei planuota. Jo manymu, tam įtakos turėjo pensijų lėšos, padidinusios „Sodros“ perteklių ir biudžeto pajamas.
Verslininkas politikams siūlė didinti NPD – neapmokestinamąjį pajamų dydį – iki minimalios algos. Jo teigimu, toks sprendimas taip pat leistų surinkti pajamas per kitus kanalus, o mažesnes pajamas gaunantys žmonės gyventų geriau ir mažiau kreiptųsi finansinės pagalbos į įvairias institucijas.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų bei politikų įžvalgos ir komentarai pateikiami kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
