Akcijų rinka išlieka beveik nesustabdoma – bulių etapas be didesnių pertraukų tęsiasi jau beveik ketverius metus. Nuo metų pradžios pasaulio akcijų indeksas pakilo 12 proc., o per visą šį ciklą daugiau nei padvigubėjo. Vis dėlto metų pradžioje buvusi itin palanki aplinka keičiasi: akcijas palaikę veiksniai silpnėja, o rizikų daugėja.
Metų pradžioje rinkoms buvo susiklosčiusios beveik idealios sąlygos. Valstybės didino išlaidas, investuotojai tikėjosi mažėjančių palūkanų, energija buvo pigi, o dirbtinio intelekto plėtra paskatino didžiulį investicijų šuolį. Augimas apėmė įvairius sektorius ir regionus: JAV akcijos pabrango apie 12 proc., Europos – maždaug 10,5 proc.
Šiemet ypač išsiskyrė tolimosios Azijos rinkos. Pietų Korėjos indeksai kilo daugiau nei 64 proc., Taivano – beveik 59 proc., Japonijos – apie 31 proc. Visų šių šalių rinkose svarbų vaidmenį atlieka technologijų bendrovės, tapusios dirbtinio intelekto tiekimo grandinių dalimi. Apskritai sparčiau augo tos rinkos, kuriose technologijų sektorius užima didesnę dalį. Europa atsiliko dėl didesnio jautrumo energijos kainoms ir mažesnio technologijų sektoriaus svorio.
Brangesnė energija jau slopina paklausą
Metų pradžioje naftos barelis kainavo vos 60 dolerių. Energijos perteklius rinkoje leido tikėtis mažesnės infliacijos ir aktyvesnės pramonės. Tačiau karas Irane greitai pakeitė padėtį. Po intensyviausios konflikto fazės naftos kainos stabilizavosi ties 80–95 dolerių už barelį. Perdirbtų naftos produktų rinkoje padėtis dar sudėtingesnė – perdirbimo maržos išlieka rekordiškai aukštos.
Energijos sektoriaus sukrėtimas kol kas nėra toks stiprus, kad sukeltų rimtą ekonomikos sulėtėjimą, tačiau jis jau nebeskatina augimo. Paklausa šįkart silpnesnė nei per 2022 m. energijos šoką, todėl įmonėms sunkiau didesnes sąnaudas perkelti vartotojams. Tai riboja bendrą kainų augimą, bet kartu spaudžia energijai jautrių bendrovių pelno maržas. Palyginti su metų pradžia, cikliškų, pramonės ir nuo vartojimo priklausančių sektorių perspektyvos pablogėjo.
Kapitalas brangsta, o tai rinkoms – blogas signalas
Artimųjų Rytų konfliktas paveikė ne tik energijos kainas, bet ir palūkanų normas. Dėl išaugusios infliacijos Europos centrinis bankas bazines palūkanas padidino 0,25 procentinio punkto. Tokio pat sprendimo rinkos tikisi ir rugsėjį. JAV Federalinis rezervas atsisakė planų mažinti palūkanas, o dėl vis dar spartaus kainų augimo investuotojai dabar numato nedidelį jų didėjimą.
Obligacijų rinkoje pajamingumai taip pat nuosekliai kyla. Investuotojai, vertindami pasikartojančius energijos sukrėtimus, didelius fiskalinius deficitus ir pernelyg aukštą infliaciją, už skolinimą valstybėms reikalauja didesnės grąžos. 30 metų skolinimosi kaina Vokietijoje, Japonijoje ir JAV pasiekė 10–15 metų nematytas aukštumas.
Tai apsunkina ne tik vyriausybių finansavimą, bet ir didina verslo skolinimosi kainą. Palyginti su metų pradžia, kapitalas tapo mažiau prieinamas, o akcijų rinkos paprastai neigiamai reaguoja į prastėjančias finansavimo sąlygas.
Valstybių parama rinkoms ilgainiui silps
Dideli vyriausybių investiciniai planai ir toliau palaiko pasaulio ekonomiką. Antroje metų pusėje dar turėtų paspartėti investicijos Vokietijoje.
JAV biudžeto deficitą didina karinės išlaidos, Kinijoje ir Japonijoje tęsiamas ekonomikos skatinimas. Didesnės viešojo sektoriaus išlaidos likusią metų dalį dar turėtų palaikyti ekonomiką ir akcijų rinkas, tačiau 2027 m. šis impulsas pradės blėsti.
Padėtį sunkina ir vis didėjanti skolos kaina, o susirūpinimas dėl skolų tvarumo stiprėja. Artimiausiu metu fiskalinė politika akcijoms dar suteiks postūmį, tačiau vidutiniu laikotarpiu, deficitams normalizuojantis, jos poveikis gali tapti neigiamas.
DI bumas tęsiasi, tačiau investicijų ciklas jau vėlyvas
Technologijų sektorius jau kelerius metus išlieka pagrindine rinkos tema. Milžiniškos investicijos į dirbtinį intelektą ir duomenų centrus didina ekonominį aktyvumą bei generuoja įspūdingą pelną mikroprocesorių ir atminties lustų gamintojams. Šio proceso naudą jaučia ne tik technologijų gigantai, bet ir statybų, energetikos bei tinklo komponentų bendrovės.
Šiemet hyperscalerių investicijos išaugo beveik 80 proc. – iki 725 mlrd. dolerių. Kitąmet tikimasi, kad jos pasieks net 1 trln. dolerių. Nors išlaidos toliau didėja, jų augimo tempas lėtėja. Įgyvendinti tokius planus gali būti sunku: trūksta atminties lustų, elektros energijos, daugėja planavimo problemų.
Be to, nuo šių metų tokio masto investicijoms nebeužtenka bendrovių nuosavų pinigų srautų. Todėl rekordiškai daug leidžiama skolos vertybinių popierių, o finansavimo struktūros tampa sudėtingesnės ir mažiau skaidrios.
Spartėjantis skolos augimas rodo tiek vėlyvą investicijų ciklo etapą, tiek didėjančią riziką. Didesnis finansinis svertas daro sistemą trapesnę, todėl bet koks sukrėtimas gali turėti skaudesnių pasekmių. Apie rinkos brangumą ir ciklo brandą byloja ir pačių DI bendrovių veiksmai. Šiemet pirminį akcijų siūlymą surengė „SpaceX“, o panašaus žingsnio laukiama iš „OpenAI“ ir „Anthropic“ – DI modelių kūrėjai skuba pasinaudoti palankia rinkos situacija ir pritraukti kuo daugiau kapitalo.
Investicijos į dirbtinį intelektą neabejotinai buvo pagrindinis akcijų rinkų augimo variklis. Dabartiniai bendrovių planai rodo, kad artimiausiu metu investicijų apimtis dar didės, tačiau investuotojai vis kritiškiau vertina tokį išlaidavimą. Todėl didžiausiems rinkos žaidėjams netrukus teks įrodyti, kad šios investicijos atsiperka.
Investicijų ciklas jau perėjo į brandų, vėlyvą etapą. Rinkoje dar jaučiamas sveikas skepticizmas, nors ciklo pabaigoje jį dažnai pakeičia nepamatuota euforija. Tuomet akcijos gali brangti svaiginamu tempu, tačiau toks laikotarpis yra ypač pavojingas, nes po jo paprastai seka kritimas.
Rizikų daugėja, tačiau scenarijus dar nėra nulemtas
Bendra ekonominė aplinka kol kas išlieka pakankamai palanki akcijų augimui. Palūkanos yra didesnės, bet ne tokios, kad sustabdytų investicijas į DI. Energija pabrango, tačiau dar nėra pernelyg brangi, o valstybių deficitai palaiko ekonomikos aktyvumą. Pasaulio ekonomika auga stabiliai, o dabartinis energijos šokas neturėtų sukelti ilgalaikės infliacinės spiralės.
Tokiomis sąlygomis bulių rinka gali tęstis, bet investuotojams būtina išlaikyti discipliną. Pasaulyje nuosekliai brangsta pinigai. Jei ši tendencija nesikeis, vėliau gali būti fiksuojamas ir ryškesnis akcijų rinkos kritimas.
Akcijas aukštyn stūmė itin sparčiai augę įmonių pelnai, tačiau kyla klausimų, kiek ilgai toks tempas bus tvarus. Santykinio vertinimo rodikliai, tokie kaip R. Shiller CAPE ir W. Buffet’o indikatorius, rodo rekordiškai pervertintą akcijų rinką. Didelė šio vertinimo dalis susijusi su investicijomis į DI.
Nors DI „ginklavimosi varžybos“ atrodo nesustabdomos, prastėjantis kapitalo prieinamumas gali priversti bendroves mažinti investicijų tempą. Tai savo ruožtu galėtų išprovokuoti akcijų rinkos korekciją.
Vis dėlto padėtis gali pakrypti ir palankesne linkme. Irano konfliktas, nors atrodo vis labiau įšaldytas, dar gali būti išspręstas. Tokiu atveju pigesnė energija rinkoms suteiktų dvigubą naudą: sumažėtų sąnaudos, o palankesnės finansavimo sąlygos atkurtų lūkesčius dėl palūkanų mažėjimo.
Net konfliktui tęsiantis, energijos išteklius išgaunančios šalys aktyviai investuoja į alternatyvius tiekimo kelius. Todėl 2027–2028 metais energijos rinkoje vėl gali susidaryti perteklius. Tokiu atveju didžiausiomis laimėtojomis taptų Europos rinkos.
Niekas negali tiksliai pasakyti, kiek dar tęsis DI lūkesčiais paremtas akcijų brangimas. Nors ekonominis fonas, palyginti su metų pradžia, suprastėjo ir rizikos kaupiasi, tai savaime nereiškia, kad investuoti nebereikėtų. Tačiau dabartinė situacija reikalauja atsargumo – vėlyvame ciklo etape ypač svarbu nepasiduoti godumui ir neprisiimti perteklinės rizikos.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą