Praėjusią naktį dalis pasaulio gyventojų stebėjo beveik visišką Mėnulio užtemimą. Žemės šešėlis uždengė 96 proc. palydovo paviršiaus, o kai kuriose vietose Mėnulis įgavo ryškų rausvą atspalvį.
Užtemimo stebėti žmonės rinkosi Pietų Amerikos observatorijose ir miestų aikštėse. Gyventojai taip pat fotografavo, kaip keitėsi Žemės palydovo išvaizda.
Rausvą, dėl kurio Mėnulis kartais vadinamas „kruvinuoju“, atspalvį lemia per Žemės atmosferą prasiskverbianti Saulės šviesa. Žemės šešėliui vis labiau dengiant Mėnulį, jis parausta ir kuriam laikui beveik visiškai pranyksta tamsoje.
Užtemimo kulminacija buvo pasiekta maždaug paryčiais, apie 4 valandą. Tuo metu uždengta buvo 96 proc. Mėnulio. Reiškinį galėjo stebėti Pietų ir Šiaurės Amerikos gyventojai. Brazilijos Rio de Žaneire žmonės dėl to rinkosi observatorijoje.
Astronomas Aleksandras Chermanas teigė, kad Mėnulio užtemimai nėra nei reti, nei kasdieniai reiškiniai. Jis pabrėžė, kad šis užtemimas buvo paskutinis šiais metais, o kitąmet tokio, kokį buvo galima matyti šįkart, nebus.
Kosmoso stebėjimo entuziastai Bolivijos sostinėje La Pase teleskopą pastatė vienoje miesto aikštėje. Universiteto observatorijos ir planetariumo vadovas Mirko’as Raljevicius aiškino, kad daugiau nei 3 kilometrų aukštis virš jūros lygio suteikia pranašumą: dėl mažesnio atmosferos sluoksnio vaizdai turėtų būti ryškesni.
Užtemimą stebėjo ir Meksiko gyventojai
Meksikos sostinėje Meksike pora Mėnulio užtemimą stebėjo tiesiog miesto skvere. Meksiko gyventoja Guadalupe Rivera pasakojo, kad dėl debesų buvo matyti tik dalis Mėnulio, tačiau vaizdas vis tiek atrodė gražiai. Būtent todėl pora ir pasiliko skvere, norėdama pirmą kartą juo pasigrožėti.
Vėliau užtemusį Mėnulį galėjo stebėti ir Afrikos bei Europos gyventojai. Ryškiausiai reiškinys buvo matomas Viduržemio jūros regione, taip pat Šiaurės Afrikos valstybėse.
Lietuvoje užtemimą teoriškai taip pat buvo galima pamatyti, tačiau tuo metu Mėnulis jau buvo ties horizontu, todėl jį pastebėti buvo sudėtinga.
