Invaziniai šliužai sodininkams ir daržininkams tapo tikru galvos skausmu. Su jų plitimu nusprendė kovoti Klaipėdos rajono savivaldybė – už kiek daugiau nei 100 tūkst. eurų penkerius metus šie gyviai bus naikinami Gargždų ir Priekulės parkuose. Vien Gargždų miesto parke per sėkmingą dieną surenkama iki 8 kilogramų šliužų.
Gargždų gyventoja Elena tvarkosi savo sodyboje, esančioje greta parko. Ji tvirtina, kad tvarka svarbi ne tik dėl išvaizdos – pūvančios žaliosios atliekos šliužams sudaro palankias sąlygas daugintis. Vis dėlto, pasak moters, veiksmingiausios buvo cheminės priemonės. Ji naudoja geležies sulfatą – mėlynus granulių pavidalo preparatus, kurie, jos teigimu, padeda labai gerai.
Šliužų gausą šioje vietoje lemia ir aplinka. Gargždų parkas yra miškingas, o jo apačioje teka Minijos upė, kartais išsiliejanti iš krantų. Dėl to čia ilgiau išsilaiko drėgmė, kuri palanki šliužams gyventi, daugintis ir plisti, aiškino apželdinimo specialistė Norgailė Verbaitė.
Savivaldybės ekologė Kristina Stulpinienė pasakojo, kad kovojant su invaziniais gyviais pjaunama žolė, šliužai renkami rankomis ir statomos gaudyklės.
Gaudyklėse – šliužus viliojantis mišinys
Į gaudykles pilamas šiems gyviams patrauklus alaus raugas. Jis pagaminamas sumaišius 10 litrų vandens, kilogramą cukraus ir 20 gramų mielių. Šliužai priviliojami į gaudykles, o per vieną itin sėkmingą dieną specialistai jų surenka net 8 kilogramus.
K. Stulpinienė teigė, kad šie gyviai į Lietuvą atkeliavo iš užsienio. Invazinės rūšys galėjo paplisti žmonėms iš kitų šalių parsivežus augalų ir kitų daiktų.
Šliužai nemaloniai nuteikia ir parke vaikštančius gargždiškius. Gyventojai jų daugiausia pastebi parke, ant piliakalnio, kitose viešose vietose ir pamiškėse. Viena moteris juos pavadino šlykščiais ir palygino su Norvegijoje matomais dideliais, dryžuotais šliužais.
Lietuvoje aptinkami trijų rūšių šliužai – rudi, juodi ir raini. Rudus invazinius šliužus lengviausia atpažinti: jų ilgis gali siekti nuo 7 iki 15 centimetrų. Juodi šliužai yra vietiniai ir saugomi.
Invaziniai rudi šliužai išstumia vietinius juodus, be to, gali su jais poruotis. Kitose Gargždų vietose aptinkami ir raini šliužai. Specialistai mano, kad jie galėjo atsirasti susikryžminus rūšims. Vienas šliužas gali padėti nuo 300 iki 400 kiaušinėlių.
Ekspertai įspėja dėl druskos ir chemikalų
Ekologai ragina gyventojus prisidėti prie šliužų populiacijos mažinimo: nepalikti šiukšlių ir kitų atliekų vietose, kuriose šie gyviai gali veistis, rūpintis aplinka ir žolę pjauti kuo trumpiau.
Specialistų teigimu, vienas veiksmingiausių kovos būdų – antys bėgikės, kurioms šliužai yra delikatesas. Tuo metu naudoti druską ar chemikalus nepatariama. Druska gali būti naudojama dideliais kiekiais, o tai gali įsūdyti dirvožemį.
Gargždų ir Priekulės parkuose savivaldybė šliužus rinks ir naikins penkerius metus.
