Nors šiemet mokyklose trūksta beveik perpus mažiau mokytojų nei tuo pačiu metu pernai, švietimo sistemai vis dar tenka spręsti ne vieną problemą. Tarp svarbiausių klausimų – pedagogų trūkumas, vadovėlių įsigijimas, mokytojų darbo krūviai ir mobiliųjų telefonų naudojimas mokyklose.
Apie artėjančius mokslo metus TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Mokyklose trūksta 247 mokytojų
Šiuo metu šalies mokykloms trūksta 247 mokytojų. Pernai tuo pačiu metu buvo ieškoma beveik 500 pedagogų, todėl, ministrės teigimu, padėtis šiemet yra geresnė.
Didžioji dalis laisvų vietų sudaro ne visas etatas. Labiausiai stokojama pagrindinių dalykų – lietuvių kalbos ir matematikos – mokytojų. Daugiausia darbuotojų trūksta Vilniuje ir Kaune, mažesnis poreikis išlieka regionuose.
Iki rugsėjo 1-osios dar yra laiko, todėl tikimasi, kad mokyklos ir savivaldybės šį iššūkį įveiks. Ministerija taip pat parengė mokytojų pritraukimo priemonių planą, kurio dalis bus pradėta įgyvendinti jau nuo naujų mokslo metų pradžios.
Pedagogams – psichologinė ir teisinė pagalba
Planuojama spalį pradėti mokytojų psichologinės ir teisinės pagalbos linijos veiklą. Ji atsirado ministerijai bendradarbiaujant su profesinėmis sąjungomis ir atsižvelgiant į pedagogų keliamus klausimus dėl psichologinių bei teisinių problemų.
Linija kasdien veiks po 4 valandas. Mokytojas galės iš karto gauti pusės valandos psichologinę pagalbą, o iš anksto užsiregistravęs – profesionalaus teisininko konsultaciją dėl konfliktų su mokinių tėvais, kolegomis ar mokyklos vadovybe.
Ministrė pabrėžė, kad ši priemonė neskirta pateisinti nekvalifikuotų žmonių kvietimą dirbti mokyklose. Pedagogams svarbios ne tik algos, bet ir orios darbo sąlygos.
Taip pat peržiūrimas mokytojų finansavimo mechanizmas, kurį ketinama pateikti Švietimo įstatyme. Nuo rugsėjo 1-osios aukštos kvalifikacijos pedagogams atsiranda geresnės karjeros ir didesnio darbo užmokesčio galimybės. Pavyzdžiui, chemijos mokytojas metodininkas, turintis teisę dėstyti biologiją, biologiją galės mokyti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip mokytojas metodininkas.
Vadovėlių trūkumo etapas esą baigtas
Į mokytojų priekaištus, kad jau ketverius metus dirbama be vadovėlių, ministerija atsako, jog vadovėliai yra parengti, o mokykloms jiems įsigyti šiemet skirta 25 mln. eurų – daugiau nei anksčiau.
Pasak ministrės, mokyklos jau turėtų būti visiškai apsirūpinusios mokymo priemonėmis. Vienintelis dar neišleistas leidinys skirtas fizikai gimnazijos klasėse. Kad ši problema būtų išspręsta, pirmiausia bus parengtas skaitmeninis vadovėlis, o vėliau pasirodys ir popierinė jo versija.
Pradėjus dirbti pagal atnaujintas programas vadovėlių stygius buvo itin didelis, tačiau ministerija teigia, kad šis etapas jau baigėsi: finansavimas skirtas, o vadovėliai turėtų pasiekti mokyklas.
Telefonų naudojimą nuo rugsėjo reguliuos kiekviena mokykla
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įgyvendinimas atidėtas trejiems metams. Ministrė nesutinka, kad taip esą mažinama mokymosi kartelė.
Jos teigimu, svarbu atsižvelgti į visus vaikus – ir tuos, kuriems sekasi labai gerai, ir tuos, kurie susiduria su sunkumais. Mokinių nereikėtų skirstyti į „gerus“ ir „blogus“, o mokymosi problemas būtina pastebėti dar nuo 5 klasės ir laiku suteikti pagalbą.
Sprendimas atidėti slenksčio įvedimą priimtas todėl, kad pasirengti jam nebuvo spėta, o būtini pagrindiniai darbai dar nebuvo atlikti. Kartu su švietimo ekspertais ministerija sieks, kad iki 10 klasės mokiniai būtų tinkamai pasiruošę patikrinimams.
Nuo rugsėjo 1-osios kiekviena mokykla privalės turėti savo mobiliųjų ryšio įrenginių naudojimo tvarką. Ši naujovė daugeliui mokyklų nėra visiškai netikėta, nes dalis jų tokias taisykles jau buvo patvirtinusios.
Priimant įstatymą, tvarkas pagal Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijų rekomendacijas jau buvo parengę apie 80 proc. mokyklų. Jose numatoma riboti telefonų naudojimą per pamokas, pertraukas ir neformaliojo ugdymo veiklas.
Tikimasi, kad konkrečias taisykles mokyklos suderins su savo bendruomenėmis.
