Lietuvos kariai jau mokosi valdyti būsimus vokiškus tankus „Leopard“, nors pačios kovos mašinos dar tik gaminamos. Tuo metu Valstybės kontrolės atliktas auditas atskleidė, kad tankų projektas kainuos bent trečdaliu daugiau, nei buvo planuota. Auditorių vertinimu, išlaidos išaugo todėl, kad rengiant projektą nebuvo tiksliai įvertinti visi būsimi kaštai.
Šis atvejis tapo vienu iš pavyzdžių, rodančių platesnę krašto apsaugos sistemos problemą. Sparčiai augant gynybos biudžetui, valdininkams darosi vis sunkiau laiku ir efektyviai panaudoti skirtas lėšas. Be to, gerokai padaugėjo pirkimų, kurie galiausiai neįvyko – vadinasi, dalis darbo buvo atlikta be galutinio rezultato.
„Leopard“ projektas pabrango
Prieš kelerius metus Lietuva nusprendė įsigyti beveik pusšimtį Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard“. Sutartis jau pasirašyta, o joje numatyta, kad dalis tankų surinkimo darbų bus atliekama Lietuvoje. Pardavėjui taip pat sumokėtas maždaug pusės milijardo eurų avansas.
„Geležinio vilko“ brigados kariai jau rengiasi dirbti su šiomis kovos mašinomis. Tankų batalionas laikomas brangiausiu pirkiniu Lietuvos kariuomenės istorijoje. Vis dėlto Valstybės kontrolė pranešė, kad galutinė projekto kaina bus gerokai didesnė.
Valstybės kontrolierė Irena Irena Segalovičienė teigė, kad iš pradžių buvo įvertinta tik pačių tankų kaina, tačiau neapskaičiuotos visos su projektu susijusios išlaidos – amunicijai, infrastruktūrai ir papildomai įrangai.
Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa nurodė, kad nuo anksčiau skelbtos, iki milijardo eurų siekusios sumos kaina dabar perkopė milijardą. Jis taip pat pabrėžė, kad sutartis buvo tikslinama ir 2024 metais procesas nesibaigė.
Anot K. Aleksos, išlaidas didina ne tik laikui bėgant brangstantys pajėgumai, bet ir papildomos antidroninės priemonės bei susitarimas dėl dalies tankų surinkimo Lietuvoje. Dėl pramoninio bendradarbiavimo ir papildomų pajėgumų, jo teigimu, projektui gali būti taikomi papildomi kaštai.
Politikai anksčiau skelbė, kad visam tankų pajėgumui sukurti – įskaitant logistiką, karių mokymą, remonto dirbtuves, atsargines dalis ir kitus elementus – gali prireikti apie 2 mlrd. eurų. K. Aleksa tikino, kad ši riba neturėtų būti viršyta, tačiau galutiniais skaičiais spekuliuoti nenorėjo.
Neįvykusių pirkimų skaičius išaugo 2,5 karto
Auditas parodė, kad pabrangę tankai nėra vienintelė problema. Augant gynybos finansavimui, atsakingos institucijos nespėja susidoroti su didėjančiu pirkimų mastu. Neįvykusių pirkimų, palyginti su 2023 ir 2025 metais, padaugėjo 2,5 karto.
Neįvykusiu laikomas toks pirkimas, kai valdininkai parengia dokumentus ir atlieka procedūras, tačiau procesas galiausiai nutrūksta. Taip gali nutikti dėl praleisto termino, pasikeitusio poreikio ar kitų priežasčių.
I. Segalovičienė teigė, kad neįvykusių pirkimų augimas rodo prastėjančią padėtį pirkimų srityje. K. Aleksa aiškino, jog tam įtakos gali turėti tiek vidinės priežastys, tiek tiekėjų sprendimai nebetiekti tam tikrų prekių ar negalėjimas su jais įgyvendinti numatytų susitarimų. Tokiais atvejais esą tenka ieškoti kitų sprendimų.
Procesus lėtina ir vadovų kaita
Auditorių kritikuojami ilgi vidiniai derinimo procesai lemia, kad kai kurie pirkimai užsitęsia, o vėliau būna nutraukiami. Buvusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė teigė, kad pasitaiko atvejų, kai vien vidiniai derinimai trunka ilgiau nei metus.
Anksčiau Valstybės kontrolėje ir Krašto apsaugos ministerijoje dirbusi O. Mašalė sakė, kad atsakomybė tenka institucijų vadovams, privalantiems aiškiai nustatyti prioritetus. Ji atkreipė dėmesį, kad per 2,5 metų Lietuva turėjo jau ketvirtą krašto apsaugos ministrą, o gynybos pramonę per 2 metus kuruos penktas viceministras. Be to, keturiuose su pirkimais susijusiuose ministerijos departamentuose ar skyriuose nėra nuolatinių vadovų.
Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pripažino, kad valdžių ir ministrų kaita prisidėjo prie susidariusios padėties, tačiau, jo teigimu, dabartinis ministras neturėtų nuo savęs nuimti atsakomybės ir visko aiškinti ankstesnių vadovų sprendimais.
A. Anušauskas taip pat prisiminė, kad anksčiau pirkimams skirtas finansavimas buvo padidintas milijardu eurų. Tuomet sistema susidūrė su iššūkiais, tačiau su jais susitvarkė. Dabartinis finansavimo augimas, jo vertinimu, yra dar didesnis, todėl pirkimų sistemai tai tapo reikšmingu krūviu.
K. Aleksa pripažino, kad sistema yra arba pasenusi, arba praradusi reikiamą pagreitį. Krašto apsaugos ministerija esą jau imasi jos pertvarkos: numatoma stiprinti vidaus kontrolę, diegti projektinį valdymą ir spartinti įsigijimus.
Valstybės kontrolė korupcijos ar neskaidrių pirkimų nenustatė, todėl į teisėsaugą kreiptis neprireikė. Auditoriai patikrino daugiau nei 3 mlrd. eurų vertės pirkimus, tačiau aptiko nemažai reikšmingų ir vidutinės reikšmės neatitikimų taisyklėms.
Krašto apsaugos ministerija žada šį rudenį Seimui pateikti įstatymų projektus. Tikimasi, kad jie sumažins biurokratiją ir padės greičiau įgyvendinti gynybos pirkimus.
