Vyriausybė Seimui vis dar nėra pateikusi 77 išvadų dėl įstatymų projektų, todėl dalis parlamente svarstomų klausimų negali pajudėti į priekį. Premjeras Mindaugas Sinkevičius paragino ministrus paspartinti darbą, tačiau Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen abejoja, ar vien tokių raginimų pakaks.
Artėjant Seimo rudens sesijai, M. Sinkevičius ministrų kabineto posėdyje paragino ministerijas peržiūrėti rengiamas Vyriausybės išvadas ir įvertinti, kurie dokumentai dar nėra parengti.
Rugpjūčio 12 dieną premjeras teigė, kad Vyriausybės išvadų laukia kelios dešimtys teisės aktų, tikėtina – ne mažiau kaip 50. Jis ministrų prašė susipažinti su jų ministerijose esančiais darbais ir įspėjo, kad ateityje už vangų tempą vieni gali būti pagirti, o kiti – kritikuojami.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad Vyriausybė turi pasirengti rudens sesijai ir suteikti Seimui galimybę dirbti.
Seimas dar laukia 77 Vyriausybės išvadų
Vyriausybės kanceliarijos duomenimis, ministrų kabinetas parlamentui šiuo metu dar nėra perdavęs 77 išvadų dėl įstatymų projektų.
Nuo 2025 metų Seimas į Vyriausybę kreipėsi dėl 247 išvadų. Per praėjusių metų pavasario ir rudens sesijas išvadų prašyta dėl 149 įstatymų projektų, o per šių metų pavasario sesiją – dėl 98.
Dar 23 išvadų projektai šiuo metu vertinami Vyriausybės kanceliarijoje. Daugiausia jų rengia Finansų, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijos.
V. Čmilytė-Nielsen: neparengtos išvados stabdo klausimus
Opoziciniams liberalams atstovaujanti Seimo vicepirmininkė V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad Vyriausybės išvadų pateikimo terminų problema yra reali. Pasak jos, kai išvadų nėra, parlamentiniai klausimai sustoja ir gali būti atidėliojami metų metus.
Politikė pabrėžė, kad vėlavimai nėra vien šios kadencijos reiškinys, tačiau teisėkūros procesą papildomai apsunkino Vyriausybės ir ministerijų vadovybių kaita.
Kaip pavyzdį ji nurodė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimus. Šį projektą pati politikė pateikė dar prieš porą metų, kadencijos pradžioje, tačiau jis, jos teigimu, iki šiol liko Vyriausybės stalčiuose. V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad šio sprendimo laukia nemažai su vaisingumo problemomis susiduriančių šeimų.
Jos vertinimu, užsitęsęs išvadų rengimas gali reikšti, kad žmonės laiku nesulaukia jiems reikalingos pagalbos. Politikė pripažino, kad didelę kaitą galima laikyti vienu iš tokios padėties paaiškinimų, tačiau pabrėžė, jog Vyriausybė turėtų dirbti iniciatyviau.
Kritikos sulaukė ir bendras Vyriausybės darbo tempas
V. Čmilytė-Nielsen teigė nematanti pagerėjimo ne tik išvadų rengimo, bet ir bendrame Vyriausybės darbe. Jos manymu, ministrų kabineto darbo tempas dar labiau lėtėja.
Parlamentarė taip pat atkreipė dėmesį į neseniai vykusią neeilinę Seimo sesiją. Jos metu Vyriausybė nepateikė skubiai svarstytinų savo projektų, todėl Seimas nagrinėjo tik vieną klausimą – prezidento veto.
Politikės vertinimu, tai rodo, kad Vyriausybė neefektyviai organizuoja darbą ir nesusitvarko su krūviais. Ji pabrėžė, kad Lietuva neturi daug laiko stiprinti karinį, pilietinį ir kitokį atsparumą, todėl tokie lėti tempai nėra tinkami.
Rudens sesijai pristatyta daugiau kaip 100 iniciatyvų
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybė pritarė teisės aktų projektams, kuriuos planuojama pateikti per Seimo rudens sesiją. Ministrų kabinetas pristatė daugiau kaip 100 įstatyminių iniciatyvų.
Vienu pagrindinių prioritetų įvardytas tolesnis Lietuvos gynybinių pajėgumų ir visapusiško atsparumo stiprinimas. Numatoma kurti Vokietijos brigadai reikalingą infrastruktūrą, vystyti nacionalinę pėstininkų diviziją ir stiprinti integruotą oro gynybą.
Rudens sesijos metu taip pat planuojama svarstyti kritinės energetikos ir komunikacijos infrastruktūros apsaugą, ilgalaikės priežiūros sistemą, sveikatos sistemos pasirengimą krizėms, nepilnamečių ir nusikaltimų aukų apsaugą, priešgaisrinę bei gelbėjimo sistemą, policijos darbo efektyvumą ir migracijos valdymą.
