Savaitgalį Lietuvą užklupusi audra padarė didelės žalos žemės ūkiui. Labiausiai nukentėjo Žemaitija: dalis dar nenuimto derliaus atsidūrė po vandeniu, buvo pažeisti kviečiai ir pupos, o žieminių rapsų sėja gali būti atidėta.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad nepalankūs orai gali paveikti ne tik maisto tiekimą, bet ir kainas. Nors šiuo metu Lietuvoje maisto infliacija beveik nejuntama, liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, fiksuota nedidelė maisto kainų defliacija, jo vertinimu, ši situacija ilgainiui pasikeis.
Pasak A. Izgorodino, artėjant metų pabaigai tikėtina didesnė maisto infliacija. Viena priežasčių – nestabili, tačiau išliekanti aukšta kuro kaina. Naftos kaina jau pakilo iki 90 dolerių už barelį, o tai didina ūkininkų sąnaudas.
Maisto kainoms įtakos turi ir dujų bei biokuro brangimas. Energiją naudoja ne tik gyventojai, bet ir įmonės, todėl didesnės išlaidos atsispindi mažmenininkų, tarpininkų bei ūkininkų veikloje. Biokuras per metus pabrango 50 proc., o dujų kaina nuo karo pradžios padidėjo 100 proc. Ekonomistas pabrėžia, kad kitas šildymo sezonas bus brangesnis.
Prie šių veiksnių prisideda audros, klimato pokyčiai ir nestabilios trąšų kainos. Todėl, nors rugpjūtį maisto infliacija dar gali išlikti ties nuliu, rudenį tikėtinas maisto kainų augimas.
Dujų kainos kelia didesnį nerimą nei maisto produktai
A. Izgorodino teigimu, naftos ir trąšų rinkos gana greitai prisitaikė prie problemų, susijusių su Hormūzo sąsiauriu. Trąšų kainos šiuo metu yra žemos ir panašios į buvusias prieš karą Irane.
Tačiau dujų rinkoje padėtis kitokia. Europai svarbus Kataro tiekimas dar nėra visiškai atkurtas, nes laivų judėjimas negrįžo į ankstesnį lygį, o Kataro dujų infrastruktūra nėra visiškai atsigavusi. Tai atsispindi dujų kainose.
Be to, Europos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos maždaug 60 proc., nors 2024 metais tuo pačiu laikotarpiu jų užpildymas siekė apie 90 proc. Ekonomistas mano, kad dujų Europoje nepritrūks, tačiau jas teks įsigyti gana brangiai.
Dėl to rudenį ir žiemą, jo vertinimu, daugiau nerimo gali kelti ne vien maisto produktų, bet ir šildymo kaina. Energetikos brangimas į kitus sektorius persiduoda ne iš karto: maisto kainos į didesnes pasaulines energijos kainas paprastai sureaguoja po 4–5 mėnesių. Kadangi karas tęsiasi jau kurį laiką, pirmieji jo padariniai, pasak A. Izgorodino, gali būti pastebimi rudenį.
Orai didina ne tik sąnaudas, bet ir neapibrėžtumą
Gamtos reiškinių poveikį ekonomikai galima matyti ir iš elektros kainų pietinėse Europos valstybėse, kur vasarą vyravo itin dideli karščiai. Išaugus elektros ir dujų vartojimui, o dalį elektros gaminant iš dujų, klimato sąlygos daro įtaką energetikos kainoms ir infliacijai.
Ūkininkams taip pat tampa sunkiau planuoti veiklą, nes net Lietuvoje vasaros darosi vis nepastovesnės – vienu metu būna karšta, kitu – šalta. Klimato pokyčiai tiesiogiai didina sąnaudas, tačiau dar didesnė problema yra planavimo sudėtingumas. Dalį rizikų tenka drausti, o draudimas taip pat kainuoja.
Naftos kaina gali nustebinti
Prognozuoti, kaip kitais metais keisis trąšų ir naftos kainos, A. Izgorodino vertinimu, dabar itin sudėtinga. Jis ironizuoja, kad tiksliai tai numatęs žmogus būtų vertas Nobelio premijos.
Trumpuoju laikotarpiu Irano konfliktas, jo manymu, gali judėti sinusoidės principu – nuo eskalacijos prie deeskalacijos ir vėl atgal. Kiek tai truks, ekonomistas prognozuoti negali.
Daugelis ekspertų energetikos sektorių vertina gana optimistiškai, tačiau šiuo metu naftos kainą slopina aktyviai naudojami Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų pasaulio šalių rezervai. Jie nėra begaliniai, todėl jų mažėjimas tampa papildomu rizikos veiksniu.
Nors šiuo metu prognozuojama, kad metų pabaigoje nafta gali kainuoti 70–80 dolerių už barelį, A. Izgorodinas neatmeta ir 150 dolerių kainos scenarijaus, jei rezervai būtų greitai išeikvoti.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
