Šalies dviratininkus vienijanti nevyriausybinė organizacija „Minam100“ kreipėsi į valstybės vadovus ir Susisiekimo ministeriją dėl planuojamų Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų. Siūloma atsisakyti privalomo saugaus atstumo lenkiant dviratininkus ir keisti jų važiavimo kelkraščiu tvarką.
Ministerijai siūlant privalomą 1–1,5 metro šoninį atstumą paversti rekomendacija, „Minam100“ prezidentė Loreta Šlėguvienė teigia, kad tai nebūtų vien techninis taisyklių patikslinimas. Jos vertinimu, toks sprendimas iš esmės sumažintų dviratininkų teisinę apsaugą.
Organizacija primena, kad motorinės transporto priemonės dėl gerokai didesnės masės, gabaritų ir greičio kelia pavojų fiziškai neapsaugotam dviratininkui. Pasak L. Šlėguvienės, privalomas 1 ar 1,5 metro atstumas yra viena svarbiausių taisyklių, padedančių apsaugoti jo gyvybę.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad net nedidelis kontaktas arba dėl pernelyg arti pravažiuojančio automobilio susidaręs oro srautas gali dviratininką pargriauti ir sukelti sunkių sužalojimų. Todėl, jos teigimu, sunku suprasti, kodėl valstybė siūlo silpninti, o ne stiprinti pažeidžiamiausių eismo dalyvių apsaugą.
Dviratininkai siūlo kitą sprendimą
L. Šlėguvienės teigimu, privalomo atstumo pakeitimas rekomendacija panaikintų aiškią vairuotojo atsakomybės ribą. Kadangi rekomendacijos nepaisymas nebūtų laikomas KET pažeidimu, teisėsaugai būtų sudėtingiau įvertinti pavojingo priartėjimo prie dviratininko atvejus.
Dviratininkų atstovai pabrėžia, kad privalomas saugus šoninis atstumas galioja daugelyje Europos valstybių, tarp jų Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Belgijoje ir Čekijoje.
Problemas siauruose keliuose organizacija siūlo spręsti ne mažinant saugų atstumą. Dviratininkai ragina leisti vairuotojams kirsti ištisinę liniją lenkiant dviratininką, kai priešpriešinė eismo juosta yra laisva ir manevrą galima atlikti saugiai.
L. Šlėguvienė mano, kad tokiomis aplinkybėmis vairuotojui turėtų būti leidžiama kirsti ištisinę liniją ir aplenkti dviratininką išlaikant pusantro metro atstumą. Anot jos, tai būtų saugiau ir padėtų išspręsti vairuotojams kylančius praktinius nepatogumus.
Kritikuojama ir kelkraščio tvarka
„Minam100“ nepritaria ir siūlomiems dviratininkų važiavimo kelkraščiu pakeitimams. Šiuo metu KET nustatyta, kad nesant dviračių infrastruktūros dviratininkas turi važiuoti tam tinkamu kelkraščiu, padengtu asfaltu arba betonu.
Organizacija nurodo, kad ministerijos parengtoje naujoje redakcijoje konkrečios nuorodos į dangą neliktų – būtų vartojama tik sąvoka „tinkamas kelkraštis“.
L. Šlėguvienė pažymi, kad plento dviratis nepritaikytas važiuoti žvyru ar žole, o sportininkų pasiekiamu greičiu toks kelkraštis gali būti pavojingesnis už važiuojamąją dalį. Jos vertinimu, stumiant sportuojančius dviratininkus nuo kelio į jiems nepritaikytą kelkraštį saugumo problema nebūtų išspręsta, o būtų sukurta nauja. Organizacija mano, kad toks siūlymas smarkiai paveiktų vaikų ir suaugusiųjų plento dviračių sportą.
„Minam100“ kreipimąsi palaiko Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos dviračių sporto ir kitų šakų federacijos bei masiškiausio Lietuvoje dviračių renginio „Velomaratonas“ organizatoriai.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
