Klimato krizė 2026 metais Europai smogė ypač stipriai. Žemynas šyla beveik dvigubai sparčiau nei pasaulis vidutiniškai, o šio proceso padariniai tampa mirtini – šią vasarą nuo karščio bangų jau mirė dešimtys tūkstančių žmonių.
Visuotinis atšilimas susijęs su iškastinio kuro deginimu: į atmosferą išmetama anglies tarša sulaiko vis daugiau šilumos. Nors visi žemynai šyla greičiau nei vandenynai, Europa išsiskiria itin sparčiu temperatūros augimu. Tam įtakos turi keturi pagrindiniai veiksniai: pasikeitę orų modeliai, artumas Arkties regionui, sumažėjusi sniego danga ir mažesnė oro tarša, rašo „The Guardian“.
Dabar Europa yra 2,5 °C karštesnė nei prieš prasidedant masiniam iškastinio kuro deginimui. Pasaulinė vidutinė temperatūra per tą patį laikotarpį pakilo 1,4 °C. Nuo XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio vidurio temperatūra Europoje kas dešimtmetį vidutiniškai didėjo 0,56 °C. Šiaurės Amerikoje augimas siekė 0,42 °C, Afrikoje – 0,36 °C, o Pietų Amerikoje – 0,27 °C.
Karščio bangas stiprina pasikeitusi atmosferos cirkuliacija
Virš Europos vykstantys atmosferos cirkuliacijos pokyčiai prisideda prie dažnesnių ir stipresnių vasaros karščio bangų. Viena ekstremaliausių buvo 2026 metų birželį, kai didžiulis karšto oro plotas ilgam įstrigo po stacionariu „karščio kupolu“.
Mokslininkai dar vertina, kiek tiksliai visuotinį atšilimą galima susieti su šiais cirkuliacijos pokyčiais, tačiau toks ryšys tampa vis labiau tikėtinas.
ES „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos mokslininkė Samantha Burgess nurodė, kad pastarųjų 40 ir daugiau metų duomenys rodo statistiškai reikšmingus paviršiaus slėgio bei kitų atmosferos cirkuliacijos rodiklių pokyčius. Jos vertinimu, per tokį laikotarpį jie labiau sietini su klimato kaita nei su natūraliu klimato kintamumu.
Vienas galimų paaiškinimų – kylanti temperatūra veikia aukštybinius vėjus, kurie daro didelę įtaką Europos orams.
Arkties tirpimas šildymą dar labiau spartina
Arktis yra sparčiausiai šylantis planetos regionas. Baltas poliarinio ledo paviršius įprastai atspindi didelę dalį saulės spindulių į kosmosą, tačiau jam tirpstant atsiveria tamsus vandenynas. Jis sugeria daugiau šilumos, todėl tirpsta dar daugiau ledo ir susidaro stiprėjantis grįžtamasis ryšys. Kadangi nemaža Europos dalis yra arti Arkties, šio regiono pokyčiai žemyną veikia ypač stipriai.
Temperatūrai įtakos turi ir mažėjanti sniego danga. Anksčiau didelėje Europos dalyje žiemą susidariusi sniego danga atspindėdavo saulės šviesą ir padėdavo išlaikyti žemyną vėsesnį. Klimato krizė šiuos sniegu padengtus plotus mažina.
2025 metų kovą Europos sniego danga buvo maždaug 1,3 mln. km² mažesnė nei 1991–2020 metų vidurkis. Tai reiškia 31 proc. sumažėjimą. Prarastas plotas apytiksliai prilygsta bendram Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Šveicarijos ir Austrijos teritorijų dydžiui. Tai buvo trečias mažiausias sniego dangos plotas nuo stebėjimų pradžios 1983 metais.
Švaresnis oras turi netikėtą šalutinį poveikį
Oro taršos mažinimas yra svarbus visuomenės sveikatai, nes oro tarša kasmet pasaulyje pražudo milijonus žmonių. Vis dėlto mažesnis teršalų dalelių kiekis atmosferoje gali sustiprinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį.
Oro taršos dalelės gali tiesiogiai atspindėti saulės spindulius arba skatinti debesų susidarymą. Tokiu būdu dalis šilumos nepasiekia žemės paviršiaus. Kai dalelių sumažėja, mažėja ir atspindėjimas, todėl daugiau šilumos sulaiko atmosferoje esančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Mažesnė tarša taip pat gali būti susijusi su dažnesniais blokuojančiais orų modeliais.
Kol kas mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kokią dalį Europos spartesnio atšilimo lemia kiekvienas iš šių keturių veiksnių. Tikimasi, kad jų svarba bus įvertinta kitais metais.
S. Burgess teigimu, skirtingų veiksnių reikšmė priklauso nuo metų laiko. Artumas Arkties regionui ypač svarbus rudenį ir žiemą, o nuo XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigos vykstantys atmosferos cirkuliacijos pokyčiai statistiškai reikšmingesni vasarą.
Oro taršos mažėjimas ryškiausias žiemą, kai dėl mažesnio anglių naudojimo namams šildyti į atmosferą patenka mažiau dalelių. Sniego dangos pokyčiai taip pat pirmiausia svarbūs žiemą. Pastaraisiais dešimtmečiais žiemos Europoje labiausiai šilo šiaurinėje dalyje, o vasaros – pietryčiuose.
Karštis didina mirčių, gaisrų ir sausrų riziką
Spartus šilimas susijęs su didėjančiu mirčių skaičiumi, intensyvesniais miškų gaisrais ir sausromis. Papildoma šiluma klimato sistemoje taip pat stiprina audras, smarkias liūtis ir potvynius. Šie reiškiniai daro didelę žalą žmonių gyvenimui ir pragyvenimo šaltiniams visame žemyne.
Padėtis blogės tol, kol emisijos nepasieks nulinio lygio. Todėl būtina skubiai mažinti CO2 taršą ir diegti priemones, padedančias apsaugoti gyventojus.
JT klimato vadovas Simonas Stiellis liepos pabaigoje sakė, kad klimato krizės žmogiškosios ir ekonominės išlaidos jau pasiekia nacionalinės nepaprastosios padėties mastą. Jo teigimu, sprendimai aiškūs: sparčiau atsisakyti anglių, naftos ir dujų, plėtoti atsinaujinančiąją energetiką ir saugoti žmones.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
