Lietuva gynybai skiria vis daugiau lėšų, tačiau kariuomenės poreikių tenkinimą apsunkina lėtai vykstantys ginkluotės ir karinės įrangos pirkimai. Valstybės kontrolė (VK) nustatė, kad dabartinė sistema nebespėja prisitaikyti prie augančio masto, o Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia jau įgyvendinanti pokyčius, turinčius paspartinti procesus.
VK duomenimis, neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis nuo 24 proc. 2023 m. padidėjo iki 59 proc. 2025 m. Iš analizuotų pirkimų 42 proc. derinimai su ministerijos padaliniais ir patariamosiomis grupėmis užtruko nuo 30 iki 374 dienų.
Auditoriai nurodė, kad pirkimus lėtina tiek vidinės, tiek išorinės priežastys. Tarp vidinių problemų – besikeičiantys pirkimų prioritetai, neatnaujinami pajėgumų plėtros planai, ilgas sprendimų derinimas, kvalifikuotų specialistų trūkumas, nepakankama pirkimų efektyvumo kontrolė ir fragmentiškas svarbiausių projektų valdymas.
Išorėje procesus veikia didėjanti ginkluotės paklausa tarptautinėje rinkoje, ribotos gamintojų galimybės ir ilgi produkcijos gamybos bei pristatymo terminai.
2023–2025 m. buvo pasirašyta ginkluotės ir karinės įrangos pirkimo sutarčių už 8,7 mlrd. eurų. Šios srities finansavimo dalis krašto apsaugos sistemos išlaidose per tą laiką išaugo nuo 14 iki 40 proc.
Nors reikšmingų sisteminių pirkimų pažeidimų VK nenustatė, 38 proc. tikrintų įprastų ginkluotės pirkimų rasta didelės ir (ar) vidutinės reikšmės neatitikimų.
KAM: pagrindinė kliūtis – ne pinigai
KAM Eltai teigė, kad užsitęsusius įsigijimus ir pristatymus pirmiausia lemia riboti gynybos pramonės gamybos pajėgumai bei didelės užsakymų eilės.
Ministerija aiškino, kad dėl išaugusios paklausos ir spartaus Vakarų valstybių gynybos stiprinimo daugelio gamintojų pajėgumai jau užsakyti keleriems metams į priekį. Procesus taip pat gali pailginti viešųjų pirkimų procedūros ir tiekėjų skundai dėl rezultatų.
KAM pripažino, kad augant Lietuvos gynybos finansavimui pagrindiniu ribojančiu veiksniu tampa ne lėšos, o gynybos pramonės pajėgumai ir tiekimo grandinės. Kartu, ministerijos teigimu, būtina ir toliau gerinti pirkimų procesus, kad pinigai kuo greičiau virstų realiais kariuomenės pajėgumais.
Dėl pasaulyje išaugusios gynybos produkcijos paklausos kai kurių projektų grafikai vėluoja, tačiau konkrečių projektų ir vėlavimo terminų KAM neįvardijo.
G. Jeglinskas: dabartinis modelis nebeatitinka masto
RUSI vyresnysis ekspertas Giedrimas Jeglinskas problemą vertina kaip kompleksinę: pirkimus riboja ne tik gamintojų galimybės, bet ir Lietuvos įsigijimų sistema.
Jo teigimu, Lietuva parodė politinę valią skirdama kariuomenės prašomus išteklius, tačiau iš anksto buvo aišku, kad tokias sumas įsisavinti bus sudėtinga. Pasak eksperto, lėti pirkimai nėra netikėtas reiškinys.
G. Jeglinskas taip pat pažymėjo, kad Europos ir Jungtinių Valstijų gynybos pramonė nėra pasirengusi plėstis tokiu greičiu, kokiu auga valstybių gynybos biudžetai.
Vis dėlto, jo vertinimu, pertvarkos reikia ir Lietuvoje. Buvęs viceministras prieš maždaug dešimtmetį pats prisidėjo prie dabartinės sistemos kūrimo. Ji buvo orientuota į skaidrumą ir su pirkimais susijusių skandalų prevenciją, tačiau dabartinėmis sąlygomis reikalingas kitoks modelis.
Ekspertas ragino iš esmės reformuoti įsigijimų sistemą, kad ji būtų skirta ne vien pirkimo procedūrai, bet ir realiam karinių pajėgumų kūrimui. Vien įsigyti ginkluotę ar karinę techniką nepakanka – sistemas dar reikia integruoti, pritaikyti ir parengti jas naudoti gebančius karius.
G. Bagdonas: taikos meto taisyklės neturi stabdyti pirkimų
Gynybos ekspertas Gintaras Bagdonas pabrėžė, kad lėti įsigijimai nėra vien Lietuvos problema – su panašiais iššūkiais susiduria valstybės visame pasaulyje.
Atsargos pulkininko teigimu, kliūtis sudaro ne tik finansavimas, bet ir politinių sprendimų priėmimas, pats pirkimo procesas bei galutinis pajėgumų vystymas.
Demokratinėse valstybėse pirkimų kontrolė, anot jo, būtina, tačiau ji turi būti veiksminga ir netapti procesu, stabdančiu įsigijimus. G. Bagdonas ragino peržiūrėti taikos meto procedūras ir institucijoms veikti sparčiau bei koordinuočiau.
Iki rugpjūčio panaudota 34,4 proc. biudžeto
Rugpjūčio 1 d. KAM biudžetas buvo įvykdytas 34,4 proc. – panaudota apie 1,656 mlrd. eurų iš šiems metams numatytų 4,806 mlrd. eurų.
Ministerija teigė, kad toks tempas, palyginti su ankstesniais finansiniais laikotarpiais, yra įprastas. Per pirmąjį šių metų pusmetį panaudota 30,1 proc. krašto apsaugai suplanuotų asignavimų – kiek daugiau nei 2024 ir 2025 m. tuo pačiu metu, kai rodiklis nesiekė 30 proc.
KAM aiškino, kad lėšos per metus pasiskirsto netolygiai dėl pirkimo dokumentų rengimo ir viešųjų pirkimų trukmės. Didelė dalis didžiausių sutarčių sudaroma antrąjį pusmetį, o mokėjimai atliekami gavus prekes, suteikus paslaugas ar atlikus darbus.
Ministerija tikisi iki metų pabaigos įvykdyti biudžetą pagal planą ir šiuo metu kritinių rizikų nemato. Jei dalis lėšų liktų nepanaudota, jas ketinama skirti kitoms prioritetinėms krašto apsaugos reikmėms, taip pat ankstinant mokėjimus.
G. Jeglinskas pabrėžė, kad neužtenka pinigus panaudoti formaliai. Skubiai išleidus lėšas galima įsigyti pajėgumą, kuris Lietuvos kariuomenei būtų neoptimalus.
Eksperto nuomone, iššūkis susijęs ne tik su pirkimais, bet ir su planavimu, kuris gali būti pernelyg statiškas. G. Bagdonas savo ruožtu teigė negalintis profesionaliai įvertinti, ar iki metų pabaigos bus panaudotos visos lėšos. Vien biudžeto vykdymo procentas neparodo tikrosios pirkimų padėties, nes kai kurie projektai gali būti beveik užbaigti, nors mokėjimai dar neatlikti.
Procesus, pasak jo, gali sustabdyti ir tiekėjų skundai bei po jų kylantys teisiniai ginčai.
Augant biudžetui siūloma stiprinti Gynybos resursų agentūrą
G. Jeglinskas perspėjo, kad problema dar labiau išryškės toliau didėjant Lietuvos gynybos finansavimui. Jo teigimu, sistema ir žmonės buvo suburti laikotarpiui, kai pirkimų biudžetas siekė maždaug milijardą eurų, o dabar kalbama apie penkis, vėliau galbūt šešis ar septynis milijardus eurų per metus.
Ekspertas mano, kad dabartinis modelis tokiam mastui nepritaikytas. Jis ragino didinti Gynybos resursų agentūros darbuotojų skaičių, stiprinti jų motyvaciją ir kompetencijas, taip pat gerinti bendradarbiavimą su kariuomene bei Gynybos štabu.
Buvęs viceministras teigiamai įvertino premjero Mindaugo Sinkevičiaus dėmesį gynybos pirkimams ir pabrėžė Vyriausybės vadovo lyderystės svarbą. G. Jeglinskas teigė tikįs, kad būtini sprendimai bus priimti, nes priešingu atveju Lietuva atsiliks.
G. Bagdonas taip pat teigė, kad dabartinės sistemos rezultatai leidžia abejoti jos pajėgumu veikti augančio finansavimo sąlygomis. Jo vertinimu, sistemą būtina peržiūrėti, tačiau ji kartu turi išlikti skaidri, kad visuomenė galėtų suprasti, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Svarbiausias tikslas, pasak eksperto, turi būti realus šalies gynybinių pajėgumų stiprinimas.
KAM pokyčius žada jau rudenį
KAM pranešė tęsianti kompleksines reformas, kuriomis siekiama pagreitinti įsigijimus. Ministerija tobulina pirkimų planavimą ir projektų valdymą, stiprina stebėseną, tarpinstitucinį bei tarptautinį bendradarbiavimą.
Diegiama skaitmeninė projektų stebėsenos sistema, turėsianti padėti anksčiau pastebėti rizikas. Krašto apsaugos sistemos pirkimų duomenys pradėti valdyti vienoje Pirkimų valdymo informacinėje sistemoje.
Taip pat numatoma gerinti viešųjų pirkimų ir kitų įsigijimų specialistų motyvaciją, kompetencijas bei karjeros galimybes.
KAM nurodė, kad šį rudenį Vyriausybei teiks įstatymų projektus, kurie turėtų padėti efektyvinti įsigijimus. Be to, kuriamas mechanizmas, leisiantis mobilizacijos ir karo atveju ginkluotę bei karinę įrangą įsigyti operatyviau.
Didžiausias dėmesys – oro gynybai
Šiemet KAM prioritetu įvardijo oro gynybos stiprinimą. Tam skirtos lėšos MSHORAD baterijoms ir RBS-70 sistemos „Bolide“ tipo raketoms. Taip pat pasirašyta sutartis dėl papildomų su NASAMS suderinamų „AIM-9X Block II Sidewinder“ raketų.
Įsigyta labai trumpo nuotolio oro gynybos sistema, AMRAAM įranga ir atsarginės dalys. Finansavimas taip pat skirtas kovinėms paramos mašinoms, reaktyvinei salvinės ugnies sistemai ir jos ryšio įrangai bei integracijai, savaeigėms haubicoms, elektroninės kovos priemonėms, lauko treniruokliams ir simuliacinėms sistemoms.
Iki metų pabaigos oro gynyba išliks vienu svarbiausių prioritetų. Planuojama įsigyti oro erdvės stebėjimo radarų, trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų komponentų bei raketų, taip pat priešdroninės kovos priemonių.
Oro gynybą prioritetu numatoma laikyti ir 2027 m. Toliau bus finansuojami anksčiau pradėti sunkiosios karinės technikos, JLTV šarvuotųjų visureigių, CAESAR haubicų ir amunicijos pirkimo projektai.
Kokių konkrečių sumų tam reikės kitąmet, KAM kol kas neskelbia, nes 2027 m. valstybės biudžeto projektas dar nepatvirtintas.
Kritika krypsta į 2007 m. sukurtą modelį
Praėjusią savaitę paskelbtą VK auditą komentavusi buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad pagrindinė problema – pasenusi gynybos pirkimų sistema, sukurta dar 2007 m. Pasak jos, eidama ministrės pareigas ji pradėjo šio modelio keitimą.
D. Šakalienė taip pat atkreipė dėmesį, kad į VK nurodytą 59 proc. neįvykusių pirkimų dalį įtraukti ir tie pirkimai, kurie nutraukti pasikeitus kariuomenės poreikiams. Jos vertinimu, tokie sprendimai gali būti pagrįsti, nes leidžia lanksčiai reaguoti į naujas aplinkybes. Vis dėlto ji pripažino, kad dalis audito išvadose nurodytų trūkumų yra pagrįsti ir turi būti pašalinti.
Auditą komentavęs prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad VK atskleidė sisteminių problemų, susijusių su atsakomybių paskirstymu ir sprendimų priėmimu.
Premjeras M. Sinkevičius anksčiau yra sakęs, kad dabartinis gynybos pirkimų tempas jo netenkina, todėl pirkimų procesą ketinama stebėti ir Vyriausybės kanceliarijos lygmeniu.
