Seime svarstoma galimybė keisti Konstitucijos 41 straipsnį ir privalomą mokymąsi pratęsti nuo dabartinių 16 iki 18 metų. Tokį siūlymą išsakė D. Jakavičius, o Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje idėją svarstytina pavadino ir prezidento Gitano Nausėdos patarėja Jūratė Litvinaitė.
D. Jakavičiaus teigimu, pakeitus Konstituciją jaunuoliai, neįveikę dešimtos klasės reikalavimų, galėtų dar dvejus metus likti švietimo sistemoje ir įgyti profesinį išsilavinimą. Šiuo metu Konstitucijoje numatyta, kad mokslas privalomas asmenims iki 16 metų.
Mokyklų vadovai siūlymą vertina skeptiškai
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius dabartinę prievolę mokytis iki 16 metų laiko racionalia. Jo vertinimu, pratęsimas iki 18 metų būtų perteklinis, ypač kai daliai mokinių nepavyksta įveikti vidurinio ugdymo programų ir išlaikyti brandos egzaminų.
Jis pabrėžė, kad Lietuvoje mokiniams jau sudaryta galimybė tęsti mokslus, todėl priverstinai visus išlaikyti vidurinio ugdymo sistemoje nebūtų tinkamas sprendimas. S. Jurkevičiaus manymu, daugiau dėmesio reikėtų skirti mokymo programoms ir brandos egzaminų sistemai.
Panašiai siūlymą vertino ir Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas. Jis įspėjo, kad privalomas mokslas gali virsti formaliu reikalavimu: mokiniai mokykloje praleistų laiką, tačiau realiai nesimokytų, todėl ugdymo kokybė negerėtų.
R. Dambrauskas taip pat atkreipė dėmesį į profesinio rengimo sistemą. Jo teigimu, ji Lietuvoje nepakankamai vertinama, nors profesinio mokymo bazė ir programos yra geros.
Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė sakė, kad mokiniai, kuriems bendrojo ugdymo sistemoje sekasi sunkiau, neretai jau būna pasirinkę profesinį mokymą arba darbą. Jos teigimu, šešiolikmečiai dažniausiai jau žino, ar nori tęsti mokslus.
S. Drazdavičienės vertinimu, vien privalomas mokymasis motyvacijos problemos neišspręstų. Ji pabrėžė, kad nemotyvuoto mokinio nepavyktų paskatinti net ir labai motyvuojančiam mokytojui.
Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė teigė pasigendanti aiškių argumentų, kodėl mokslas turėtų būti privalomas iki 18 metų. Ji priminė, kad sunkumų kyla ir įgyvendinant dabartinį reikalavimą mokytis iki 16 metų, kai dalis vaikų mokykloje faktiškai tik praleidžia nustatytą laiką.
J. Andrijauskienės nuomone, priverstinai iki 18 metų mokykloje išlaikomas mokinys galėtų tapti papildoma našta valstybei, o pačiam jaunuoliui toks sprendimas nebūtinai būtų naudingas.
Vadovai linkę pritarti PUPP rezultatų reikšmei
Kalbėdami apie pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP), mokyklų vadovai labiau palaikė idėją, kad jo rezultatai turėtų daryti įtaką mokinio galimybei tęsti mokslą 11 klasėje.
S. Jurkevičius teigė, kad PUPP rezultatas turėtų būti svarbus sprendžiant dėl mokinio tolesnio mokymosi. Priešingu atveju, jo manymu, neaišku, ar švietimo sistema vertina mokymąsi, ar tik mokykloje praleistą laiką.
R. Dambrauskas taip pat kėlė klausimą, ar į 11 klasę patekęs mokinys, turintis didelių žinių spragų, vėliau galės sėkmingai baigti aukštąjį mokslą ir tapti kvalifikuotu specialistu.
S. Drazdavičienė pabrėžė, kad vertinant dabartinių dešimtokų rezultatus būtina atsižvelgti į COVID-19 pandemijos poveikį. Šie mokiniai penktoje ar šeštoje klasėje mokėsi nuotoliniu būdu, todėl pandemija, jos teigimu, daugeliui padarė didelę žalą.
J. Andrijauskienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad vien PUPP kartelės sumažinimas problemų neišspręstų. Mokyklos rengia konsultacijas, tačiau mokinys pats turi priimti siūlomą pagalbą.
Ragina daugiau dėmesio skirti profesiniam mokymui
Mokyklų vadovai pabrėžė, kad profesinis mokymas Lietuvos švietimo sistemoje turėtų užimti svarbesnę vietą.
R. Dambrausko teigimu, profesinis rengimas Lietuvoje vis dar nuvertinamas, nors mokymo bazė ir programos yra geros. Jo manymu, dalis mokinių galėtų būti kryptingiau nukreipiami į profesinį mokymą, o ne formaliai išlaikomi akademinėje sistemoje.
S. Drazdavičienė sakė, kad profesinio mokymo įstaigos turi galimybių pritraukti daugiau mokinių, tačiau tam būtinos kokybiškos programos ir pačių mokyklų pastangos. Ji pabrėžė, kad nėra normalu tikėtis, jog visi Lietuvoje įgis aukštąjį išsilavinimą.
J. Andrijauskienės teigimu, profesines mokyklas mokiniai renkasi ne vien dėl jų įvaizdžio. Patrauklias programas siūlančios ir gerai vertinamos mokyklos mokinių pritraukia ir be papildomų pastangų. Profesinis mokymas, jos nuomone, gali tikti ir labai gerai besimokančiam jaunuoliui, jei jo pašaukimas susijęs su konkrečia profesija.
Požiūris į profesines mokyklas keičiasi, tačiau stereotipai neišnyko
Tauragės profesinio rengimo centro direktorius Vidas Bičkus teigė pastebintis, kad profesinio mokymo patrauklumas Lietuvoje didėja. Vis dėlto visuomenėje dar išlikę stereotipai, kai profesinės mokyklos tapatinamos su anksčiau vartotu neigiamu „profkių“ įvaizdžiu.
Prie požiūrio kaitos, jo teigimu, prisideda pačios mokyklos, viešinančios sėkmės istorijas ir rengiančios atvirų durų dienas. V. Bičkus taip pat pabrėžė, kad profesinių mokyklų infrastruktūra yra aukšto lygio ir, jo vertinimu, nenusileidžia net kolegijoms ar universitetams.
Profesinį mokymą, pasak jo, renkasi ne tik mokiniai, kuriems sunkiau sekasi bendrojo ugdymo sistemoje. Būna atvejų, kai profesinę mokyklą baigę jaunuoliai mokslus tęsia kolegijose. Kaip pavyzdį V. Bičkus pateikė mokinį, kuris po mokslų Tauragės profesinio rengimo centre pasirinko Klaipėdos kolegiją.
Šis siūlymas Seime jau buvo svarstytas
ELTA primena, kad privalomą mokslą iki 18 metų Lietuvoje buvo siūlyta įteisinti ir anksčiau. Konstitucijos pataisa Seime svarstyta 2014 metais, o 2015-aisiais parlamentas ją grąžino iniciatoriams tobulinti.
Tuomet Vyriausybė projektui nepritarė, teigdama, kad vien privalomo mokymosi iki 18 metų įtvirtinimas savaime neužtikrintų aukštesnio išsilavinimo.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
