Pasaulyje stiprėjant geopolitinei įtampai ir vykstant kariniams konfliktams, Užsienio reikalų ministerija nuolat atnaujina keliautojams skirtą saugumo žemėlapį. Vis dėlto dalis Lietuvos piliečių ir toliau vyksta į regionus, kuriuose gali kilti grėsmė jų laisvei ar gyvybei, o atostogos ar kelionė pas artimuosius gali baigtis nesugebėjimu grįžti į Lietuvą.
Laidoje „Verta žinoti“ URM kanclerė Aistė Stakėnienė paaiškino, kaip valstybės suskirstomos pagal rizikos lygį ir kodėl nelaimės užsienyje atveju Lietuvos pagalba ne visada gali būti suteikta.
URM rekomendacijos šalims skirstomos į penkias spalvines kategorijas. Žalia spalva reiškia, kad keliautojams netaikoma jokių specialių įspėjimų. Geltona žymi vietas, kuriose galioja tam tikros rekomendacijos, pavyzdžiui, Barselonoje reikėtų saugotis kišenvagių. Oranžine pažymėtose valstybėse raginama įvertinti kelionės būtinybę, tarp tokių pavyzdžių minima Egiptas. Raudona spalva reiškia rekomendaciją nevykti, o juoda – raginimą nedelsiant išvykti.
Pasak A. Stakėnienės, pačioje griežčiausioje, juodojoje, kategorijoje šiuo metu yra devynios šalys. Tarp jų – ir Lietuvos kaimynės Baltarusija bei Rusija, įskaitant Kaliningrado sritį. Į šį sąrašą įtrauktos valstybės, kurios Lietuvai yra nedraugiškos, kuriose vyksta karai arba yra itin didelė terorizmo grėsmė. Be Baltarusijos ir Rusijos, minima Afganistanas bei kitos, lietuviams mažiau žinomos šalys.
Kodėl diplomatai ne visada gali padėti?
URM kanclerė viena dažniausių rizikingai keliaujančių žmonių klaidų įvardijo įsitikinimą, kad Lietuvos diplomatai galės išgelbėti pilietį bet kurioje pasaulio vietoje. Tačiau pasas savaime neužtikrina, kad net pavojingiausioje valstybėje bus suteikta konsulinė pagalba.
Lietuva turi 65 diplomatines atstovybes, nors pasaulyje yra beveik 200 valstybių. Tai reiškia, kad Lietuvos atstovybės tiesiogiai veikia maždaug trečdalyje šalių. Būdama Europos Sąjungos nare, Lietuva tam tikrais atvejais gali kreiptis į kitų ES valstybių atstovybes, tačiau pagalba gali būti sudėtinga, jei konkreti šalis nebendradarbiauja.
A. Stakėnienė pabrėžė, kad priešiškose ar karo nualintose valstybėse teisiniai ir diplomatiniai pagalbos mechanizmai gali neveikti. Nors Rusijoje Lietuva turi diplomatinę atstovybę, kilus problemoms pagalbos suteikimas vis tiek gali būti apsunkintas. Tuo metu Afganistane ar Burundyje Lietuvos atstovybių nėra, nors iš šių šalių rekomenduojama nedelsiant išvykti.
Kanclerės teigimu, valstybė neturi teisinių priemonių fiziškai uždrausti piliečiui keliauti, todėl sprendimo ir galimos rizikos našta tenka pačiam žmogui.
Visą pokalbio ištrauką galima pamatyti vaizdo įraše.
Laida „Verta žinoti“ rodoma kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Šeštadieniais 19 val. ją galima žiūrėti TV3 televizijos YouTube kanale.
