Seniau buvo manoma, kad rugpjūčio 24-ąją, per šv. Baltramiejų, dar vadinamą Gandrų išskridimo diena, visi gandrai iškeliauja iš Lietuvos. Tačiau ornitologas ir edukacijų „Pažinkime paukščius drauge“ vadovas Gediminas Petkus teigia, kad ši tradicinė data nėra tiksli.
Anot jo, gandrai nesivadovauja konkrečia kalendoriaus diena, o didžioji jų dalis iš Lietuvos išskrenda dar iki Žolinės.
Dauguma gandrų jau iškeliavo
Pasak G. Petkaus, šiuo metu dar galima pamatyti pavienių gandrų būrių, tačiau ankstesnės jų gausos nebėra. Todėl galima teigti, kad dauguma šių paukščių Lietuvą jau paliko.
Lizduose ar pavieniuose būriuose dar gali būti likęs vienas kitas gandras, tačiau didžioji dalis paukščių jau telkiasi į pulkus ir ruošiasi migracijai.
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje dar bus galima stebėti gandrų būrius. Vis dėlto ne visi jie būtinai bus mūsų šalyje perėję paukščiai – tai gali būti ir iš šiaurės atskrendantys gandrai, migruojantys per Lietuvą.
Kodėl kai kurie gandrai pasilieka ilgiau?
Ilgiau Lietuvoje užsibuvę gandrai specialistų nestebina. G. Petkus aiškino, kad kai kurie jų galėjo į Lietuvą sugrįžti vėliau arba vėliau užauginti jauniklius, todėl į migraciją įsitraukia ne tuo pačiu metu kaip dauguma.
Visi Lietuvos gandrai neišskrenda vieną konkrečią dieną. Net ir po Žolinės dar galima pamatyti pavienių gandrų bei lizduose likusių jauniklių. Šeimos, kurios perėti pradėjo vėliau, taip pat pasitraukia vėliau, tačiau bendra tendencija nesikeičia – didžioji dalis gandrų jau išvykusi.
Šiuo metu dauguma jų, pasak ornitologo, skrenda per Bulgariją, Izraelį ar Siriją, o kai kurie galėjo pasiekti ir Egiptą.
Kelionė į žiemojimo vietas trunka nuo dviejų iki trijų mėnesių. Paukščiai pakeliui sustoja pasimaitinti ir sukaupti jėgų. Gandrai skrenda tik dieną, o naktį ilsisi.
Pavasarį kelionė į Lietuvą būna gerokai greitesnė – kartais ją gandrai įveikia maždaug per mėnesį. Tikėtina, kad skubėti juos verčia noras kuo anksčiau sugrįžti ir užimti savo lizdus.
Gandrus išginti verčia ne vien atvėsę orai
Nors dažnai sakoma, kad gandrai išskrenda pajutę artėjantį atšalimą, ornitologas pabrėžia, jog jie nėra tikslūs orų pranašai. Pagrindinis signalas, skatinantis pradėti migraciją, yra trumpėjančios dienos. Tuomet paukščių organizme suaktyvėja natūralūs biologiniai mechanizmai ir bioritmai.
Tačiau gandrai geba pasinaudoti ir oro sąlygomis. Šilto oro srovės leidžia lengviau įveikti didelius atstumus – per vieną dieną jie gali nuskristi apie 200 kilometrų.
Rytais gandrai paprastai neskuba kilti. Pirmiausia jie pasimaitina, o orui įšilus sustiprėja kylantys oro srautai. Šiltas oras kyla aukštyn ir sukasi ratu, todėl paukščiai gali pakilti į didelį aukštį bei sklęsti pasirinkta kryptimi.
Vėliau jie pamažu leidžiasi, o suradę kitą šilto oro srovę vėl pakyla. Taip pakildami ir nusileisdami gandrai įveikia didelius atstumus. Vakare jie sustoja pailsėti ir pasimaitinti, o kitą dieną kelionę tęsia.
