Šeimai pagausėjus, pirmasis būstas gali tapti per ankštas. Tačiau jį parduodant ir ieškant didesnio gali laukti nemaloni sąlyga – jei būstas įsigytas su valstybės subsidija, per pirmuosius 5 metus ją paprastai reikia grąžinti. Dabar siūloma šią tvarką keisti.
Įsivaizduokime jauną šeimą, įsigijusią pirmąjį būstą, pavyzdžiui, dviejų kambarių butą, ir gavusią valstybės pagalbą. Po kelerių metų gimsta vienas ar keli vaikai, šeimai pritrūksta vietos ir ji nusprendžia persikelti į didesnį būstą.
Pagal dabar galiojančią tvarką, subsidijuotą būstą pardavus nepraėjus 5 metams, valstybės skirtą paramą reikia grąžinti. Tai gali būti ne keli šimtai, o keliolika ar net daugiau nei 20 tūkst. eurų.
Šiemet, iki liepos 31 dienos, vidutinė subsidija siekė 17,6 tūkst. eurų. Tuo metu didžiausia vienai šeimai 2024–2026 metais išmokėta subsidija sudarė 26,1 tūkst. eurų.
Ministerijos duomenimis, tokių subsidijos grąžinimo atvejų nėra daug. 2024 metais paramą grąžino 9 šeimos, į valstybės biudžetą pervedusios 109,3 tūkst. eurų. 2025 metais subsidijų grąžinimų nebuvo.
Kas liktų pardavus būstą už 120 tūkst. eurų?
Subsidijos įtaką šeimos galimybėms įsigyti kitą būstą iliustruoja Lietuvos bankų asociacijos (LBA) komunikacijos vadovės Valerijos Kiguolienės pateiktas skaičiavimas.
Jeigu būstas parduodamas už 120 tūkst. eurų, o negrąžinta paskolos dalis siekia 70 tūkst. eurų, po paskolos padengimo šeimai teoriškai lieka 50 tūkst. eurų. Į šį skaičiavimą neįtrauktos kitos sandorio išlaidos.
Šią sumą šeima galėtų panaudoti kitam būstui įsigyti, pavyzdžiui, pradiniam įnašui. Tačiau, jei tektų grąžinti šių metų vidutinę 17,6 tūkst. eurų subsidiją, iš 50 tūkst. eurų liktų maždaug 32,4 tūkst. eurų.
Jeigu subsidijos grąžinti nereikėtų, šeimai teoriškai liktų visa 50 tūkst. eurų suma, neįskaičiavus kitų sandorio išlaidų. Dar didesnis skirtumas susidarytų gavus 26,1 tūkst. eurų subsidiją: ją grąžinus liktų 23,9 tūkst. eurų, o negrąžinus – visi 50 tūkst. eurų.
Reali situacija priklausytų nuo būsto pardavimo kainos, likusio paskolos balanso, gautos subsidijos dydžio ir kitų sandorio išlaidų. Vis dėlto principas aiškus: kuo didesnę paramos dalį šeimai reikia grąžinti, tuo mažiau nuosavų pinigų lieka naujam būstui.
V. Kiguolienės teigimu, pareiga grąžinti subsidiją mažina šeimos nuosavų lėšų dalį, todėl kai kuriais atvejais gali reikšmingai paveikti pradinio įnašo dydį ir galimybę įsigyti didesnį būstą.
Seime siūloma susieti lengvatą su vaikų gimimu
Šią problemą siūloma spręsti Seime rugpjūčio 12 dieną įregistruotu projektu, kurį pateikė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Projekte numatyta išimtis: jeigu jauna šeima per pirmuosius 5 metus nuo pirmojo būsto įsigijimo susilauktų vieno ar daugiau vaikų, parduotų subsidijuotą būstą ir toje pačioje savivaldybėje nusipirktų didesnį, subsidijos grąžinti nereikėtų.
Tokiu atveju šeima galėtų pritaikyti būstą prie pasikeitusių poreikių neprarasdama anksčiau gautos valstybės paramos. Naujo būsto įsigijimą reikėtų patvirtinti notarine pirkimo–pardavimo sutartimi arba jos kopija. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad pakeitimas pagerintų jaunų šeimų gyvenimo sąlygas ir skatintų jas susilaukti daugiau vaikų.
SADM siūlymas būtų platesnis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) yra parengusi kitą paramos būstui sistemos pakeitimų variantą. Jame taip pat numatyta galimybė pakeisti pirmąjį būstą ir negrąžinti gautos subsidijos.
Ministerija nurodo, kad jos siūlomas reguliavimas būtų lankstesnis: subsidijos išsaugojimas nebūtų siejamas nei su vaiko gimimu, nei su reikalavimu pirkti didesnį būstą.
Pagal SADM variantą šeima galėtų pakeisti pirmąjį būstą kitu net ir nesusilaukusi vaikų, o naujas būstas nebūtinai turėtų būti didesnis. Tačiau pirmąjį būstą ji turėtų parduoti jau įsigijusi kitą užbaigtos statybos būstą toje pačioje savivaldybėje.
Jeigu nuo paskolos sutarties sudarymo nebūtų praėję 5 metai ir būsto kreditas dar nebūtų grąžintas, šeima galėtų parduoti pirmąjį būstą, o su tuo pačiu kredito davėju sudaryti naują paskolos sutartį dėl kito užbaigtos statybos būsto toje pačioje savivaldybėje. Tokiu atveju ankstesnės subsidijos grąžinti nereikėtų.
SADM teigia, kad siūlomais pakeitimais šeimoms būtų suteikta daugiau galimybių būstą keisti pagal pasikeitusius poreikius ir kartu išsaugoti valstybės pagalbą. Šiuos pakeitimus artimiausiu metu ketinama teikti Vyriausybei svarstyti.
Taigi šiuo metu svarstomi du variantai. Seimo projekte subsidijos negrąžinimas būtų siejamas su vaiko gimimu ir didesnio būsto įsigijimu. SADM siūlymas būtų platesnis – nereikėtų nei susilaukti vaiko, nei pirkti didesnio būsto.
Abiejuose variantuose išliktų viena bendra sąlyga: kitas būstas turėtų būti įsigyjamas toje pačioje savivaldybėje.
SADM aiškina, kad toks reikalavimas susijęs su finansinės paskatos paskirtimi. Parama nėra skirta būstui įsigyti bet kur Lietuvoje – ji sukurta kaip regioninės politikos priemonė ir susieta su konkrečiomis teritorijomis.
Be to, prie valstybės skiriamos paskatos savo lėšomis gali prisidėti savivaldybės. Tokiu atveju siekiama, kad jų finansavimas padėtų žmones pritraukti arba išlaikyti būtent toje savivaldybėje.
Ministerijos teigimu, nebūtų racionalu leisti šeimai pasinaudoti vienos savivaldybės papildoma parama, o netrukus persikelti į kitą, kurios būsto politikos tikslai su šia parama nebūtų susiję.
Subsidija negarantuoja didesnės paskolos
Net ir pakeitus tvarką, dėl kurios šeimai nebereikėtų grąžinti keliolikos tūkstančių eurų subsidijos, bankas automatiškai nesuteiktų paskolos didesniam būstui.
LBA komunikacijos vadovė pabrėžia, kad paskolos suteikimo sąlygos kiekvienu atveju vertinamos individualiai. Bankui ypač svarbus šeimos pradinis įnašas, pajamų ir finansinių įsipareigojimų santykis.
Vadinasi, daugiau lėšų pradiniam įnašui turinti šeima dar turėtų įrodyti, kad pajėgs mokėti naujos paskolos įmokas. Vertinamos ne tik pajamos, bet ir turimos paskolos, kiti finansiniai įsipareigojimai, pageidaujamas kredito dydis bei paskolos terminas.
Šiuo metu galiojantys Atsakingojo skolinimo nuostatai numato, kad finansiniams įsipareigojimams gali būti skiriama ne daugiau kaip 50 proc. tvarių pajamų, skaičiuojant su 6 proc. palūkanų norma.
Bankas apskaičiuoja, kokios būtų šeimos paskolų įmokos, jei palūkanos siektų 6 proc., ir tikrina, kad bendri įsipareigojimai neviršytų pusės tvarių pajamų. Pavyzdžiui, jei šeimos tvarios pajamos sudaro 2 tūkst. eurų per mėnesį, pagal šį vertinimą visoms finansinėms prievolėms galėtų būti skiriama ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų.
Taigi subsidijos grąžinimo išvengimas šeimai galėtų padėti išsaugoti daugiau nuosavų pinigų kitam būstui, tačiau galimybę pasiskolinti didesnę sumą vis tiek lemtų jos pajamos ir jau turimos skolos.
