Lietuvoje miesto ir kaimo mokyklų penkiolikmečių matematikos pasiekimus skiria 71 PISA taškas. Tai maždaug 54 proc. daugiau už Europos Sąjungos vidurkį, siekiantį 46 taškus. Vis dėlto vien šis rodiklis neleidžia pasakyti, kuri mokykla yra „geresnė“. Jis veikiau atskleidžia, kad vaikų mokymosi sąlygos ir galimybės gali būti labai nevienodos, o galutinis rezultatas ne visada parodo tikrąjį mokyklos indėlį į mokinio pažangą.
„Pašto kodas vaiko nemoko. Tačiau jis gali būti susijęs su tuo, kokios mokymosi galimybės mokiniui yra prieinamos. Vienur jų gali būti daugiau, kitur mažiau, ir tai nėra nei vaiko, nei jo šeimos pastangų matas. Todėl švietimo kokybę turėtume vertinti ne pagal tai, kur vaikas mokosi, o pagal tai, ar mokykla geba padėti jam daryti prasmingą pažangą“, – sako darželių ir mokyklų „Pažinimo medis“ Vilniaus mokyklų vadovė ir ugdymo specialistė Rita Navikienė.
Vaiko pasiekimus lemia ne vien mokytojo kompetencija
Mokytojo profesionalumas yra svarbi ugdymo kokybės dalis, tačiau mokinio mokymosi negalima vertinti atsietai nuo visos aplinkos. Jo pažangai įtakos turi ryšys su mokytoju, saugumo jausmas, priklausymas klasei, aiškiai nustatytos taisyklės ir lūkesčiai, keliami akademiniams pasiekimams.
Tai patvirtina ir tarptautiniai tyrimai. Remiantis PISA 2022 duomenimis, OECD šalyse vidutiniškai apie 55 proc. mokinių, kurie dažniau jautė mokytojų palaikymą, teigė, kad jiems patinka mokykloje mokytis naujų dalykų. Tarp mokinių, tokio palaikymo patiriančių rečiau, taip atsakė apie 43 proc. Didesnis mokytojų palaikymas taip pat siejamas su stipresne mokymosi motyvacija.
R. Navikienė pabrėžia, kad psichologinis saugumas nereiškia akademinių iššūkių ar aukštų reikalavimų atsisakymo. Priešingai, tinkamoje mokymosi aplinkoje vaikas gali drąsiai klausti, klysti ir mėginti dar kartą, tačiau kartu supranta, kad iš jo tikimasi pastangų, atsakomybės bei augimo. Pasak specialistės, būtent saugaus santykio ir aukštų lūkesčių derinys sudaro sąlygas vaikui tobulėti.
Tas pats pažymys dar neparodo vienodo kelio
Aukštas galutinis mokinio rezultatas pats savaime neatskleidžia, kiek jį lėmė mokykla. Du vaikai metus gali užbaigti tuo pačiu pažymiu, nors iki jo nueiti keliai bus visiškai skirtingi.
Pažymys parodo, ką mokinys pasiekė konkrečiu metu, o pažangos vertinimas leidžia matyti, kaip laikui bėgant keitėsi jo žinios, gebėjimai ir savarankiškumas. R. Navikienės teigimu, vaikui svarbu pastebėti savo progresą, o mokytojui – pagal jį parinkti kitą tinkamo sudėtingumo mokymosi žingsnį.
Vienas reikšmingiausių pažangos požymių yra didėjantis savarankiškumas. Tai gebėjimas suprasti savo mokymosi būdą, įsivertinti ir kreiptis pagalbos, kai jos prireikia. Šiuos įgūdžius galima ugdyti ir vykdant ilgalaikius projektus. Pavyzdžiui, vyresniųjų klasių mokiniai, padedami darbo vadovų, rengia metinius darbus, mokosi planuoti, atlikti tyrimą, atsirinkti informaciją ir pagrįsti savo išvadas.
Padėti individualiai galima ir nemažinant kartelės
Individualaus dėmesio reikia ne tik tiems vaikams, kuriems mokytis sudėtinga. Jo gali prireikti ir mokiniams, kuriems įprastos užduotys tampa per lengvos. Vienam vaikui gali būti reikalingas išsamesnis paaiškinimas, daugiau laiko ar kryptingas grįžtamasis ryšys, o kitam – spartesnis tempas, gilesnė tema arba sudėtingesnis išbandymas.
Specialistė aiškina, kad individualus ugdymas nereiškia atskiros programos kiekvienam mokiniui ar mažesnių reikalavimų. Skirtingas gali būti mokymosi kelias, tačiau ne tikėjimas vaiko galimybėmis: vienam reikia daugiau atramos, kitam – didesnio tempo ar sudėtingesnio iššūkio.
Tokio požiūrio naudą iliustruoja mokinio, anksčiau susidūrusio su skaitymo sunkumais, istorija. Kryptingai teikiama pedagoginė pagalba padėjo jam atrasti veiksmingas mokymosi strategijas. Vėliau jis jomis pasidalijo tarptautinėje konferencijoje.
R. Navikienė sako, kad svarbiausias lūžis šioje istorijoje įvyko tuomet, kai vaiko požiūris pasikeitė iš „man sunku skaityti“ į „aš žinau, kas man padeda mokytis“. Būtent tokį pokytį ji vadina tikrąja pažanga.
Ne mažiau svarbu laiku atpažinti ir tuos mokinius, kuriems stinga akademinio iššūkio. Sudėtingesnės užduotys, išsamesnis temos nagrinėjimas ar didesnė atsakomybė už savo mokymąsi gali padėti išsaugoti jų smalsumą ir sudaryti sąlygas toliau tobulėti.
Apie mokyklą verta spręsti ne vien iš reitingų
Renkantis mokyklą, R. Navikienė ragina tėvus domėtis ne tik egzaminų rezultatais ir reitingais. Svarbu išsiaiškinti, kaip mokykla elgiasi tuomet, kai mokiniui nesiseka arba kai jam mokytis per lengva, taip pat – kokiais būdais vertinama jo pažanga.
Pasak specialistės, stipri mokykla nėra vien ta, kuri gali parodyti aukštus galutinius rodiklius. Jos kokybę atskleidžia ir tai, kiek paauga kiekvienas joje besimokantis vaikas. Todėl tėvams verta klausti ne tik apie mokinių rezultatus, bet ir kaip matuojama pažanga bei kokios pagalbos sulaukia vaikai, kuriems sunku arba, priešingai, trūksta iššūkių. Atsakymai į šiuos klausimus apie ugdymo kokybę gali suteikti daugiau informacijos nei vienas galutinis skaičius.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
