Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto narys, konservatorius Arvydas Anušauskas įregistravo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama palengvinti inovatyvių sprendimų įsigijimą viešajame sektoriuje.
Siūlomomis nuostatomis būtų sudaryta galimybė institucijoms pagrįstai rinktis naujoves, o vien tai, kad technologija nepasiekė visų planuotų rezultatų, savaime nebūtų laikoma viešųjų pirkimų pažeidimu. Kartu būtų išsaugoti skaidrumo, konkurencijos ir viešųjų lėšų naudojimo kontrolės reikalavimai.
A. Anušausko aiškinimu, pakeitimai būtų taikomi tuomet, kai institucijai reikia inovatyvaus sprendimo, tačiau iš anksto neįmanoma nustatyti, kuri konkreti technologija geriausiai atitiks jos poreikius. Tokiu atveju įstaiga galėtų įvertinti rinkoje siūlomus sprendimus, pasitelkti ekspertus ir apibrėžti siekiamą rezultatą, o ne nurodyti konkrečią technologiją.
Jeigu vėliau pasirinktas sprendimas dėl anksčiau nenuspėtų aplinkybių neįgyvendintų visų numatytų tikslų, tai savaime nebūtų laikoma pažeidimu, jei sprendimas būtų priimtas rūpestingai ir laikantis įstatymų.
Parlamentaras pabrėžia, kad inovacijoms būdingas tam tikras neapibrėžtumas. Jo teigimu, iš valstybės institucijų negalima tuo pat metu reikalauti naudoti naujas technologijas ir tikėtis, kad dar prieš jas įsigyjant bus žinomi visi galimi veikimo sutrikimai. Todėl, anot jo, turėtų būti vertinama ne tik galutinė baigtis, bet ir sprendimo racionalumas jo priėmimo metu.
Kaip vieną iš galimų situacijų A. Anušauskas pateikia bepiločių orlaivių aptikimo sistemos pirkimą. Institucijai gali reikėti sprendimo, kuris realiuoju laiku aptiktų nustatyto dydžio dronus, tačiau tokį rezultatą gali užtikrinti skirtingos technologijos: radarai, optinės sistemos, radijo dažnių analizė, dirbtinis intelektas arba šių priemonių deriniai.
Todėl, užuot nurodžius, kad tiekėjas privalo naudoti konkretaus tipo radarą, būtų galima apibrėžti siekiamą rezultatą – sistema nustatytomis sąlygomis turi realiuoju laiku aptikti nustatytų parametrų bepiločius orlaivius ir pasiekti numatytą aptikimo tikslumą. Tokiu būdu skirtingi tiekėjai galėtų siūlyti skirtingus technologinius sprendimus.
Projekte taip pat būtų aiškiau įtvirtinta galimybė prieš pirkimą išanalizuoti rinkoje esančias technologijas, pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir surengti galimų sprendimų demonstravimą. A. Anušauskas teigia, kad pataisomis nesiekiama dubliuoti jau veikiančių inovatyvių pirkimų priemonių – norima jas papildyti aiškesniu technologinės rizikos vertinimo principu.
Numatoma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d.
Rengiant pataisas atsižvelgta į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktą korupcijos rizikos analizę inovatyvių pirkimų srityje. Projekte aiškiai nurodoma, kad inovacijų rizikos principas negalėtų pateisinti interesų konflikto, diskriminacijos, konkurencijos ribojimo ar privilegijų suteikimo konkrečiam tiekėjui.
Taip pat įvertinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dokumente „Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys“ bei Viešųjų pirkimų tarnybos 2026 m. atnaujintose Inovatyvių viešųjų pirkimų gairėse įtvirtinti principai ir praktika.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
