Prezidentas Gitanas Nausėda teigia švietimo sistemoje matantis daug neišspręstų iššūkių. Dėl to šalies vadovui kyla klausimas, ar švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė iš tiesų imasi problemų, ar tik sudaro jų sprendimo įspūdį. Vis dėlto tiesiai į klausimą, ar tebepasitiki ministrės darbu, prezidentas neatsakė.
Antradienį „Žinių radijui“ G. Nausėda sakė, kad susidūrus su rimtais sunkumais galima rinktis vieną iš dviejų kelių: atvirai pripažinti problemą ir ieškoti sprendimo arba mėginti ją paslėpti. Prezidento teigimu, šiuo metu labiau pasirenkamas antrasis variantas – problemos tarsi nustumiamos į šalį, kad sistema iš išorės atrodytų tvarkinga.
Šalies vadovas pabrėžė atidžiai stebintis ne tik R. Popovienės, bet ir kitų ministrų darbą. Jis nurodė, kad su ministre dar planuojama susitikti ir aptarti ne vieną probleminį klausimą. Pasak G. Nausėdos, tokiame pokalbyje jis norėtų išgirsti, ar ministrė ketina realiai spręsti iššūkius, ar tik imituoti sprendimų priėmimą.
Prezidentas tikisi su R. Popoviene susitikti artimiausiu metu. Tarp svarbiausių temų, ypač prasidedant mokslo metams, jis įvardijo švietimo situaciją.
G. Nausėda taip pat kritikavo, jo vertinimu, mokytojams tenkančią vis didesnę administracinę naštą. Jis teigė nepritariantis požiūriui į švietimą kaip į prastėjančią sistemą ir pabrėžė, kad ji turi atitikti dabarties laikmetį bei mokinių ir mokytojų patiriamus iššūkius.
Prezidento teigimu, kartu mažinami mokinių rezultatams keliami kokybiniai ir kiekybiniai reikalavimai, o mokytojai apkraunami įvairiomis papildomomis užduotimis. Tai, pasak jo, kai kuriuos pedagogus verčia svarstyti apie pasitraukimą iš mokyklos. Ypač skaudu, kad tokį sprendimą dėl administracinės naštos priima ir jauni mokytojai, tik pradedantys profesinę karjerą.
Kalbėdamas apie savo veto dėl kartelės dešimtokų Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) panaikinimo, G. Nausėda pabrėžė, kad mokinių rezultatams būtina išlaikyti aiškius reikalavimus. Jo teigimu, nepriimtina situacija, kai iš mokinių iš esmės reikalaujama tik lankyti mokyklą ir pamokas, tačiau nekeliama jokių lūkesčių dėl jų ugdymosi rezultatų.
Prezidentas šį sprendimą palygino su krepšiniu: jei atrankos varžybos būtų panaikintos ir visos komandos, įskaitant Lietuvos rinktinę, be jokių reikalavimų patektų į pasaulio čempionatą, tai demotyvuotų ne tik mažesnių tikslų siekiančius vaikus, bet ir tuos, kurie stengiasi bei kelia sau aukščiausius reikalavimus.
Be to, G. Nausėda paragino nepamiršti ankstesnio įsipareigojimo mokytojų atlyginimus padidinti iki 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU). Prezidentas pareiškė, kad šio įsipareigojimo atsisakymas ar pamiršimas būtų nepriimtinas ir gėdingas.
ELTA primena, kad Seimas pritarė prezidento veto ir pasiūlymui reikalavimą, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas įgyjamas tik PUPP pasiekus bent slenkstinį lygį, nukelti iki 2029 metų rugsėjo 1 dienos.
Dar 2022 m. Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, numatančias, kad pagrindinis išsilavinimas suteikiamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir PUPP gavus ne mažiau kaip 4 balus.
Šie pakeitimai, iš pradžių turėję įsigalioti 2024 m., vėliau buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje parlamentas nusprendė panaikinti nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjusį pradėti galioti reikalavimą siekiant pagrindinio išsilavinimo pasiekti bent slenkstinį PUPP lygį.
Tokį Seimo sprendimą sukritikavo dalis švietimo bendruomenės. Į prezidentą kreipėsi 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos, prašydamos vetuoti įstatymo pakeitimą, kuriuo atsisakoma PUPP kartelės.
Liepos pabaigoje šalies vadovas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti pataisas, panaikinančias nuo rugsėjo turėjusius įsigalioti griežtesnius reikalavimus pagrindiniam išsilavinimui.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
