46-erių tapytojas ir skulptorius Martynas Gaubas savo kūryboje nesilaiko įprastų kanonų, todėl jo darbai kai kam atrodo provokuojantys ar net įžūlūs. Vis dėlto tai nesutrukdė menininkui pelnyti pripažinimą – šiandien jis laikomas vienu drąsiausių Lietuvos šiuolaikinių skulptorių. Jo kūrinių galima rasti galerijose, ant Valdovų rūmų muziejaus fasado, viešosiose miestų erdvėse ir išskirtiniuose nekilnojamojo turto projektuose.
Iš Radviliškio kilęs M. Gaubas sako siekiantis kurti ryškų, gyvą ir žaismingą meną, kuriame netrūktų humoro bei gaivališkumo. Svarbiausia jam – kad kūriniai nepaliktų abejingų ir pačiam autoriui teiktų džiaugsmą.
Kūryba, kuriai nereikia sunkių apmąstymų
M. Gaubas save priskiria šviesiajai menininkų pusei. Anot jo, kūrybos procesas turėtų kelti šypseną, o ne būti paremtas ilgais ieškojimais ar giliais egzistenciniais svarstymais. Jo manymu, Lietuvoje ir taip netrūksta susimąstyti kviečiančių rūpintojėlių.
Skulptūros tradiciją Lietuvoje menininkas vertina kaip pernelyg orientuotą į monumentalumą, ilgaamžiškumą ir nugludintas formas. Todėl jis pasirinko kitokią kryptį – kuria greičiau, spontaniškiau ir stengiasi neprarasti pirminio impulso, ilgai tobulindamas kūrinį.
Savo kelią pradėjęs nuo tapybos, nedidelių kamerinės plastikos darbų, smėlio ir ledo skulptūrų, šiandien M. Gaubas vis dažniau imasi didesnio masto kūrinių, skirtų parodoms ir viešosioms erdvėms.
Menininkas yra sukūręs daugiau nei tūkstantį skulptūrinių darbų. Juose dažnai atgyja išskirtinio charakterio personažai, turintys savitą „gyvenimišką“ istoriją. Apie ją pasakoja tokios detalės kaip aksesuarai, randai ar tatuiruotės.
Undinėlė, kuri išlipo iš pasakos
Vienas naujausių pagal specialų užsakymą sukurtų M. Gaubo darbų – skulptūra „Undinėlė, valganti ledus“. Ji tapo Palangoje vystomo prestižinio apartamentų projekto „Vandens formos“ akcentu.
Gavęs pasiūlymą sukurti kūrinį projektui, skulptorius parengė kelis skirtingus eskizus. Įgyvendinti pasirinkta būtent undinėlės idėja, kuri pačiam menininkui buvo artimiausia.
Skulptūroje M. Gaubas žaismingai sujungė vandens temą, pajūrio ir kurorto asociacijas bei atostogų nuotaiką. Jis taip pat siekė sukurti ne pasakišką, o iš kasdienio gyvenimo atpažįstamą personažą, galintį užmegzti ryšį su žiūrovu.
J. Simpsono gatvėje kuriamo apartamentų komplekso sumanymas paremtas trimis vandens būsenomis: vandeniu, garais ir ledu. Šie motyvai atsispindi architektūroje, interjere, pasirinktose medžiagose ir meniniuose sprendimuose. Iš šios idėjos kilo ir projekto pavadinimas „Vandens formos“.
M. Gaubo kūrinyje vandens tematika perteikiama per undinėlės rankose laikomą ledų porciją – dar vieną vandens pavidalą. Kartu ji tampa vasariško nerūpestingumo ir nedidelių kasdienių malonumų simboliu.
Personažai be primestų taisyklių
Skulptoriui svarbu, kad kūrinys pirmiausia patrauktų dėmesį ir paskatintų žiūrovą kurti personažo praeities, gyvenimo ar dabartinės situacijos versijas. M. Gaubas neslepia, kad dėl atvirumo jo darbai kai kuriems gali pasirodyti provokuojantys.
Vis dėlto menininkas teigia nesiekiantis tyčia šokiruoti. Jo tikslas – sukurti poveikį darantį kūrinį, kuris iš pradžių užkabintų akį, o vėliau leistų atrasti skirtingus prasmių ir interpretacijų sluoksnius. Anot jo, šiuolaikinė publika yra pakankamai drąsi, todėl pasipiktinimo sulaukiama nedaug.
Skulptūros reikšmę keičia jos aplinka
„Vandens formos“ projekte skulptūra eksponuojama neįprastoje aplinkoje. Užbaigtame komplekse į vieną visumą sujungti pajūrio kraštovaizdis, šiuolaikinė architektūra, interjeras ir autentiški meniniai sprendimai.
Vos kelių minučių atstumu nuo jūros, Birutės parko ir pušynų įrengti 33 apartamentai. Jų viduje yra jaukus japoniško sodo stiliaus kiemas, kuriame ir eksponuojama M. Gaubo undinėlė.
Menininkas sako visuomet galvojantis apie kūrinio kontekstą. Skulptūros eksponavimą jis vertina kaip eksperimentą ir papildomą kūrybos dalį, leidžiančią atsiskleisti skirtingoms darbo prasmėms. Galerijoje į kūrinį žvelgiama vienaip, o viešojoje ar netikėtoje erdvėje – kitaip. Be to, meno kūrinys pats keičia aplinką, kurioje yra pastatytas.
M. Gaubas savo darbus yra eksponavęs meno galerijos lifte, tualete ir duše, taip pat vežiojęs priekaboje kaip mobilią ekspoziciją. Tačiau kurdamas oficialioms, reprezentacinėms ar viešosioms erdvėms jis renkasi kitokią prieigą.
Menas suteikia vietai išskirtinį veidą
„Undinėlė, valganti ledus“ nėra vienintelis meno kūrinys „Vandens formų“ projekte. Pagrindinėje komplekso erdvėje gyventojus ir svečius pasitiks per visą atriumą nusidriekianti 10 metrų menininkės Milanos Rozovskajos instaliacija „Pinigų lietus“.
Apartamentų komplekse taip pat panaudotos savitą estetinį vientisumą kuriančios medžiagos ir interjero sprendimai, tarp jų – šviečiančio akmens apdaila.
M. Gaubo įsitikinimu, meno kūriniai, papildydami architektūrą, pastatams ir viešosioms erdvėms suteikia daugiau vertės bei išskirtinumo. Jie padeda išryškinti ir formuoti konkrečios vietos charakterį.
Skulptorius meną kartu su interjeru, infrastruktūra ir apželdinimu laiko dar vienu elementu, padedančiu kurti gyvenamąją, rekreacinę ar darbo aplinką.
Anot M. Gaubo, Lietuvoje į meną kol kas daugiau investuojama išskirtiniuose projektuose, tačiau tokią praktiką jis vertina teigiamai. Jo teigimu, menas įkvepia, skatina pažvelgti į pasaulį iš naujos perspektyvos ir kasdienybei suteikia daugiau spalvų.
