Pastarosiomis savaitėmis Rusija tapo „dar labiau desperatiška“ ir sustiprino priešišką veiklą prieš NATO. Tai interviu „Euronews“ pareiškė Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard.
Pasak ministrės, Europos vienybė išlieka svarbiausiu veiksniu, galinčiu atgrasyti Maskvą nuo tolesnės agresijos NATO teritorijoje.
M. Stenergard komentarą pateikė po pranešimų apie visoje Europoje pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjusį hibridinį karą. „Euronews“ nurodė, kad rimčiausias incidentas užfiksuotas rugpjūčio pradžioje Vokietijoje, Leipcigo oro uoste, kur rastas dronas su sprogmenimis.
Ministrė teigė, kad Rusija praranda teritorijas, įtaką ir žmones, todėl, jos vertinimu, vis desperatiškiau mėgina veikti Vakarus ir išbandyti jų vienybę. Ji taip pat pažymėjo, kad pastaruoju metu įvyko daug incidentų, į kuriuos NATO reagavo vieningai.
Tuo metu Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kaip skelbia „Euronews“, turėtų oficialiai apkaltinti Kremlių dėl Leipcigo oro uoste įvykusio incidento su dronu. Jei tai įvyktų, būtų pirmas kartas, kai Europos valstybė oficialiai priskirtų Rusijai tokio pobūdžio agresiją. Tikėtina, kad toks pareiškimas dar labiau padidintų įtampą.
Trečiadienį ES šalių užsienio reikalų ministrai susitiks Airijoje neformaliose derybose. Susitikime taip pat dalyvaus Ukrainos, Jungtinės Karalystės ir Kanados atstovai. Pagrindinis dėmesys bus skirtas Europos ir transatlantiniam saugumui.
Stokholmas tuo pat metu ragina Europos Komisiją iš naujo įvertinti galimybę Ukrainai finansuoti panaudojant įšaldytą Rusijos valstybės turtą. Didžioji šio turto dalis laikoma Belgijos finansų depozitoriume „Euroclear“.
Švedijos, Ispanijos, Portugalijos ir Nyderlandų vadovai siekia vėl grįžti prie šio klausimo ir nurodė atsižvelgsiantys į Belgijos išsakytus nuogąstavimus.
Žurnalistai primena, kad praėjusių metų pabaigoje Belgijos vyriausybė buvo pagrindinė šios priemonės priešininkė. Briuselis teigė, kad toks sprendimas galėtų sukelti pernelyg didelę riziką šalies finansų sektoriui.
Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris mainais į savo vyriausybės pritarimą reikalavo neribotų garantijų.
M. Stenergard pabrėžė, kad valstybės negali likti tokioje pačioje situacijoje, kokioje buvo prieš Kalėdas. Jos teigimu, būtina judėti pirmyn dėl Ukrainos ir mokesčių mokėtojų interesų, taip pat rasti sprendimą, kuris leistų Belgijai šiuo klausimu jaustis užtikrintai.
Ar Rusija gali pulti NATO?
Anksčiau CBC skelbė, kad nuo vasaros pradžios Rusija gerokai suaktyvino provokacijas prieš NATO nares. Leidinio kalbinti ekspertai mano, kad tokiu būdu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia pakeisti karo Ukrainoje eigą.
Ekspertų vertinimu, karas Rytų Europoje sparčiai artėja prie kritinio lūžio taško. Kremlius esą mano, kad vienintelis būdas palaužti Ukrainą – politiškai suskaldyti NATO, nes Maskvoje Vakarų paramą laikoma pagrindine priežastimi, leidžiančia Ukrainai toliau priešintis.
„The Telegraph“ rašė, kad Rusijos diversijų ir hibridinių atakų kampanija Europoje gali baigtis pavojingu apsiskaičiavimu. Tokia situacija galėtų sukelti netyčinę Rusijos ir NATO konflikto eskalaciją.
Vakarų žvalgybos tarnybų šaltiniai leidiniui teigė, kad V. Putinas nėra suinteresuotas tiesioginiu kariniu susidūrimu su Aljansu. Vis dėlto, jų teigimu, Kremlius siekia tęsti hibridines operacijas, neperžengdamas atviro karo ribos.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
