Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo, kad Rusija gali dar labiau eskaluoti karą Ukrainoje ir provokuoti NATO. Rugsėjo 1-osios naktį Latvijoje bei Estijoje buvo fiksuota dronų grėsmė, o į pažeistą Estijos oro erdvę reaguoti pakilo NATO naikintuvai. Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis paaiškino, ar Lietuvos gyventojai dėl to turėtų nerimauti ir į ką būtina atkreipti dėmesį.
Rugsėjo 1-osios naktį Latvija ir Estija skelbė apie galimą dronų pavojų, o Suomija laikinai sugriežtino saugumo priemones. Latvijos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad Ludzos savivaldybėje galėjo kilti dronų grėsmė, todėl gyventojai paraginti būti pasiruošę įvairiems scenarijams. Vis dėlto netrukus pavojus buvo atšauktas.
D. Tuskas: Rusija gali didinti įtampą
Lenkijos premjeras teigė, kad Ukrainai, besipriešinančiai Rusijos agresijai, būtina didesnė oro gynybos parama. Anot jo, tai tiesiogiai svarbu ir Lenkijos saugumui, o pagalbos teikimas turėtų būti visos Europos užduotis.
D. Tuskas priminė jau anksčiau perspėjęs apie galimą Rusijos pasirengimą dar labiau didinti įtampą. Jis yra sakęs, kad egzistuoja reali rizika, jog Maskva gali rimtai provokuoti NATO arba net surengti riboto masto puolimą prieš vieną iš Aljanso valstybių. Tuomet, pasak politiko, dalis apžvalgininkų tokias prielaidas laikė nepagrįstomis.
Dabar, jo vertinimu, abejonių dėl Rusijos ketinimų esą nebeliko: šalis gali ruoštis įtampos didinimui ne tik Ukrainoje, bet ir visame regione. D. Tuskas taip pat rėmėsi vertinimais, kad artimiausiu metu Rusija ketina mobilizuoti iki 600 tūkst. kareivių. Todėl jis pabrėžė glaudaus NATO narių, ypač Europos, JAV ir Lenkijos, bendradarbiavimo svarbą.
Trečiadienį Maskvoje apsilankius JAV centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriui Johnui Ratcliffe’ui, kilo įvairių spėlionių. JAV žiniasklaida skelbė, kad J. Ratcliffe’as perspėjo Rusiją nepulti nė vienos NATO valstybės. Kremlius šiuos pranešimus paneigė ir dėl įtampos augimo apkaltino Vakarus. Lenkija yra viena svarbiausių Ukrainos politinių bei karinių rėmėjų ir, jausdama Maskvos keliamą grėsmę, sparčiai didina gynybos išlaidas.
D. Antanaitis: dabartinė padėtis nėra normali
D. Antanaitis teigia, kad Rusijos keliama grėsmė ir pats karas Ukrainoje nėra įprasti reiškiniai. Vis dėlto Lietuva priklauso NATO, todėl turi kolektyvinės gynybos garantijas.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad neįprasta yra ir tai, jog Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, grasina NATO bei reikalauja Aljanso pasitraukimo iš Baltijos šalių. Pasak jo, Rusijos atstovų pasirodymai Lietuvos teritorijoje ir grasinimai taip pat nėra normali situacija. Tačiau būtent todėl Lietuva ir yra galingiausio pasaulyje gynybos aljanso dalis.
Atsargos majoro vertinimu, kariuomenė ir šalies piliečiai atlieka savo pareigas. Kol nėra konkrečių požymių apie artėjančią grėsmę, žmonėms nereikėtų atsisakyti įprasto gyvenimo ar nuolat gyventi baimėje.
D. Antanaitis pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenėje tarnaujantys savanoriai ir privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys žmonės dirba savo darbą. Jis pripažino, kad kiekvienas laisvas pilietis turi teisę bijoti, tačiau, nesant realaus pagrindo manyti, jog kažkas prasideda, neverta atsisakyti kasdienės rutinos, blaškytis ir nerimauti.
Dronų įskridimai nėra netikėti
Karybos eksperto teigimu, dronų įskridimai nėra netikėtas reiškinys. Lietuvos žvalgyba apie tokią galimybę yra įspėjusi ne kartą. Dronas į svetimą oro erdvę gali patekti tiek dėl techninės klaidos, tiek dėl tyčinio, iš anksto suplanuoto veiksmo.
D. Antanaitis pabrėžė, kad, palyginti su Lenkija ir Rumunija, Lietuva yra gana ramioje vietoje. Incidentai, susiję su įskridusiais objektais, įplaukimais ar raketų kritimu, mūsų šalyje pasitaiko ypač retai.
Gyventojai, jo manymu, turėtų išlikti ramūs, nes kariuomenė ir žvalgyba savo užduotis vykdo ir tuomet, kai visuomenė nemato visų jų veiksmų. Ekspertas tai palygino su medicina: faktas, kad žmonės nežino, kiek operacijų per dieną atlieka gydytojas, nereiškia, jog jos nevyksta.
Lietuva turi būti pasiruošusi diversijoms
D. Antanaitis ragina nepamiršti Lietuvos geopolitinės padėties ir būti pasiruošus galimiems Rusijos veiksmams, įskaitant diversiją bei sabotažą. Pasak jo, Lietuva žino, kur yra, kas yra jos kaimynas ir kaip jis elgiasi, todėl visuomenė turi išlikti pasirengusi.
Ekspertas aiškino, kad į bet kokį karinės paskirties objekto įskridimą į NATO oro erdvę būtina reaguoti rimtai. Kariniu požiūriu nesvarbu, ar objektas įskrido tyčia, ar dėl techninės klaidos – jis turi būti vertinamas kaip galimas agresijos požymis. Teisinėje plotmėje vėliau svarbu nustatyti tikrąją įskridimo priežastį ir tai, ar buvo išankstinis sumanymas.
Saugumo požiūriu kiekvienas karinio objekto patekimas į Lietuvos teritoriją turi būti laikomas potencialia grėsme. Todėl į jį privaloma reaguoti taip, lyg pavojus būtų tikras ir dronas būtų pasiųstas tyčia.
Atsargos majoras taip pat paaiškino, kad NATO naikintuvų pakilimas reaguojant į galimą grėsmę yra įprasta ir veiksminga oro gynybos procedūra. Naikintuvai pasižymi dideliu greičiu bei manevringumu ir per vieną skrydį gali patikrinti didelę teritoriją. Dėl to nereikia tūkstančių karių atskiruose taškuose, kurie nuolat stebėtų dangų.
