Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai ir šiemet rengs akcijos „Saugom lašišą“ reidus. Jie vyks nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 20 d. visoje Lietuvoje. Pareigūnai prižiūrės žuvitakius, kad lašišos ir šlakiai galėtų netrukdomi migruoti bei neršti.
Aplinkosaugininkai primena, kad nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. visas sugautas lašišas ir šlakius būtina paleisti į tą patį vandens telkinį. Pasiimti šias žuvis bus galima tik pasibaigus nerštui – nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d.
Rudenį bus tikrinami žvejai ir transportas
2025 m. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai surengė 207 reidus. Jų metu patikrinti 1 847 žvejai mėgėjai ir 14 žvejų verslininkų. Iš viso nustatyti 129 pažeidimai, o didžiąją jų dalį sudarė mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. 32 proc. jų buvo šiurkštūs. Bendra 2025 m. aplinkai padaryta žala siekė 47 560 eurų.
Reidų rezultatai, pasak aplinkosaugininkų, rodo, kad lašišų ir šlakių apsauga ypač svarbi šių žuvų migracijos ir neršto metu. Patelių žūtis tokiu laikotarpiu gali smarkiai sumažinti populiaciją.
Migruojančioms žuvims tenka įveikti įvairias kliūtis, tarp jų – užtvankas ir hidroelektrines. Nerštavietes saugančios lašišos taip pat tampa itin pažeidžiamos, nes dažnai iš jų nesitraukia.
Rudenį pareigūnai rengs reidus, prižiūrės verslinę žvejybą ir tikrins žvejus mėgėjus. Taip pat bus stabdomos ir tikrinamos transporto priemonės, jei bus įtariama, kad jų vairuotojai ar keleiviai pažeidė žvejybos taisykles.
Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė pabrėžė, kad šiurkštūs pažeidimai reiškia ne vien taisyklių nesilaikymą – jie daro žalą upėms, ežerams ir žuvų ištekliams. Todėl pareigūnai stebės galimas neteisėtos žvejybos vietas, naudos dronus bei termovizorius, taip pat tikrins, ar nenaudojami draudžiami būdai ir įrankiai, nežvejojama draudžiamose vietose ar neleistinu metu.
M. Ramanauskienė taip pat priminė, kad kiekviena sugauta žuvis atlieka svarbų vaidmenį gamtoje, o ištekliai nėra beribiai. Jos teigimu, tai, kas prarandama šiandien, rytoj gali nebegrįžti, todėl vandenis būtina saugoti ir dėl ateities kartų.
Žuvį paleisti reikia taip, kad ji išgyventų
Per reidus Aplinkos apsaugos departamentas ne tik ieškos pažeidėjų ir stiprins prevenciją, bet ir informuos visuomenę apie žvejybos taisykles, lašišų bei šlakių žvejybai taikomus apribojimus, draudimus ir reikalavimus.
Kilus klausimų, žvejai gali kreiptis į Aplinkos apsaugos departamento specialistus bendruoju konsultavimo telefonu +370 700 02022 arba el. paštu [email protected]. Aktualią informaciją galima rasti ir departamento interneto svetainėje, žvejybos atmintinėse.
Rugsėjo 1 d.–spalio 15 d. galioja principas „pagavai – paleisk“. Žuvį būtina grąžinti į tą patį vandens telkinį ir tai padaryti kuo atsargiau, kad ji galėtų tęsti migraciją bei sėkmingai neršti.
Paleidžiant rekomenduojama naudoti graibštą, geriausia – su guminiu tinkleliu. Taip sumažinama rizika sužaloti žuvį.
Žuvį galima imti tik šlapiomis rankomis. Sausos rankos, rankšluostis ar medžiagos skiautė nuo jos kūno nubraukia apsauginį gleivių sluoksnį, saugantį nuo ligų ir parazitų. Draudžiama žuvį imti už akių ar žiaunų, nes dėl galvos srities sužalojimų ji gali neišgyventi.
Sugautą žuvį reikėtų laikyti vandenyje – graibšte arba švelniai prilaikant už uodegos. Ištraukta ant kranto ji blaškosi, nusitrina gleives ir patiria daugiau traumų. Ne vandenyje žuvies negalima laikyti ilgiau kaip 5 sekundes.
Žuvį paleisti reikėtų prieš srovę. Jei vanduo toje vietoje drumstas, geriau pasirinkti švaresnę vietą. Aktyviau pradėjusi judėti žuvis pati parodys, kada gali nuplaukti.
Lašišų ir šlakių žvejybos ribojimai
Rugsėjo 1 d.–spalio 15 d. sugautą lašišą arba šlakį privaloma paleisti į tą patį vandens telkinį.
Rugsėjo 16 d.–spalio 15 d. žvejojant būtina turėti žvejo mėgėjo kortelę, o laimikį – paleisti. Žvejyba tuo metu leidžiama tik tam tikruose vandens telkiniuose, nurodytuose Limituotos žvejybos tvarkos aprašo 1 priede.
Liepos 1 d.–gruodžio 1 d. negalima žvejoti lašišoms svarbiuose Nemuno ruožuose, išvardytuose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 priede.
Spalio 16 d.–gruodžio 31 d. lašišų ir šlakių žvejyba draudžiama. Spalio 1 d.–gruodžio 31 d. taip pat draudžiama žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 priede nurodytose upėse.
Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 3 priede nurodytuose upių ruožuose privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę lašišoms ir šlakiams. Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. mėgėjų žvejyba draudžiama taisyklių 4 priede nurodytuose upių ruožuose.
Už lašišų ir šlakių žvejybą naudojant elektros ar ultragarso prietaisus taikoma baudžiamoji atsakomybė: gali būti skiriama bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus gresia 600–1 500 eurų bauda, taip pat pažeidimo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Už limituotos lašišų ir šlakių žvejybos reikalavimų nesilaikymą skiriama 250–550 eurų bauda ir gali būti konfiskuoti pažeidimo įrankiai bei priemonės.
Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Jei žala padaryta gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose, ji apskaičiuojama taikant trigubą bazinį įkainį.
Aplinkosaugininkai taip pat įspėja, kad gali būti paimtas ir konfiskuotas automobilis, naudotas draudžiamiems žvejybos įrankiams ar neteisėtai sugautoms žuvims gabenti.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
