Kartais atrodo, kad kasdienybėje niekas nepasikeitė: valgote įprastai, laikotės įprasto grafiko, tačiau pilve atsiranda sunkumo jausmas, jis ima pūstis, o tualete tenka praleisti gerokai daugiau laiko. Vidurių užkietėjimas gali pasireikšti net tiems, kurie paprastai virškinimo problemų nepatiria.
Priežastis slypi ne visada vien maiste. Žarnyno ritmą gali veikti fizinio aktyvumo stoka, nepakankamas skysčių vartojimas, atidėliojamas apsilankymas tualete ar chaotiška dienotvarkė. Štai septyni įpročiai, kurių įtaką žarnynui dažnai pastebime tik tuomet, kai atsiranda nemalonių simptomų.
1. Kasdienėje lėkštėje trūksta skaidulų
Greiti pusryčiai pakeliui į darbą, skubūs pietūs ir vakare pasirenkamas lengviausiai paruošiamas maistas – retkarčiais taip nutinka daugeliui. Vis dėlto problema gali prasidėti tada, kai toks valgymas tampa nuolatiniu modeliu, o daržovės, vaisiai ir viso grūdo produktai racione atsiranda tik retkarčiais.
Skaidulos padeda formuotis išmatoms ir palengvina jų slinkimą virškinamuoju traktu. Jų yra vaisiuose, daržovėse, ankštinėse kultūrose, viso grūdo produktuose, riešutuose ir sėklose.
Tačiau skaidulų kiekį reikėtų didinti palaipsniui. Staigus pokytis, ypač jei anksčiau jų buvo valgoma mažai, gali sukelti pilvo pūtimą ir dujų kaupimąsi.
2. Vandens prisimenate tik pajutę troškulį
Rytą pradedate kava, per pietus išgeriate dar vieną puodelį, o ant darbo stalo stovintis vandens buteliukas iki vakaro lieka beveik nepaliestas? Įsisukus į darbus reguliariai gerti iš tiesų nesunku pamiršti.
Skysčių trūkumas gali lemti kietesnes išmatas, kurios sunkiau pasišalina. Vanduo ypač svarbus tuomet, kai racione padaugėja skaidulų, nes padeda joms veikti.
Užuot vakare bandę išgerti visos dienos normą, vandens turėkite šalia ir gurkšnokite jį nuolat.
3. Nuo kėdės pakylate tik dėl kavos
Ilgos valandos prie kompiuterio, kelionės automobiliu ir vakarai ant sofos reiškia, kad kasdienybėje gali būti per mažai judėjimo. Tai gali paveikti ne tik bendrą savijautą, bet ir žarnyno veiklą.
Nepakankamas fizinis aktyvumas yra vienas iš veiksnių, galinčių prisidėti prie vidurių užkietėjimo. Judėjimas padeda palaikyti aktyvesnę žarnyno veiklą.
Norint pajudėti daugiau, nebūtina kasdien lankytis sporto salėje. Tam gali pakakti pasivaikščiojimo per pietų pertrauką, keliolikos minučių lauke po vakarienės ar dažnesnio atsistojimo nuo darbo stalo.
4. Norą tuštintis vis nukeliate vėlesniam laikui
Skubėjimas į susitikimą, išėjimas iš namų ar nenoras naudotis viešuoju tualetu dažnai paskatina sau pasakyti: „Nueisiu vėliau.“
Tačiau nuolat ignoruojamas noras tuštintis gali prisidėti prie vidurių užkietėjimo. Ilgiau žarnyne esančios išmatos netenka daugiau vandens, todėl tampa sausesnės ir sunkiau pasišalina.
Pajutus norą tuštintis, verta neatidėlioti vien dėl skubėjimo ar nepatogumo. Jei taip nutinka dažnai, įtemptas grafikas gali ilgainiui išderinti įprastą tuštinimosi ritmą.
5. Rytais nelieka laiko sau
Žarnynui naudingas reguliarumas, todėl rytą verta pradėti nepaliekant visko paskutinei minutei. Ramesnis startas suteikia galimybę atsižvelgti į natūralius organizmo signalus, o pastovesnė rutina ilgainiui gali padėti tuštintis reguliariau.
Tam nereikia planuoti kiekvienos ryto minutės. Kartais pakanka atsikelti šiek tiek anksčiau ir nepradėti dienos nuolat skubant.
6. Dienotvarkę visiškai perima darbai
Vieną dieną pietaujate vidurdienį, kitą – tik trečią valandą. Savaitgaliais miegate iki vidurdienio, o pirmadieniais keliatės dar prieš septynias. Prie to prisideda įtempta savaitė ar kelionė, ir įprastas organizmo ritmas gali smarkiai pasikeisti.
Tokie valgymo bei kasdienės rutinos svyravimai, ypač lydimi streso, gali prisidėti ir prie vidurių užkietėjimo. Nors idealiai suplanuotas grafikas ne visada įmanomas, reikėtų stengtis kuo pastoviau laikytis pagrindinių įpročių: valgymo, judėjimo, skysčių vartojimo ir miego. Tai ypač svarbu pastebėjus, kad po chaotiškesnių savaičių ar kelionių virškinimo problemos pasikartoja.
7. Į simptomus žiūrite pro pirštus
Mintis, kad viskas praeis savaime, dažnai kyla pajutus žarnyno veiklos sutrikimų. Jei vidurių užkietėjimas trunka trumpai, verta įvertinti pastarųjų dienų įpročius ir prisiminti, kas galėjo pasikeisti. Tačiau kai problema kartojasi ir gyvenimo būdo pakeitimų nepakanka, trumpalaikiam vidurių užkietėjimui gali būti vartojami ir vidurius laisvinantys vaistai.
Vienas iš jų – geriamieji lašai „Regulax“, kurių veiklioji medžiaga yra natrio pikosulfatas. Juos rekomenduojama vartoti vakare, o poveikis paprastai pasireiškia po 10–12 valandų. Be gydytojo leidimo vaistą galima vartoti tik trumpai, laikantis pakuotės lapelyje pateiktų nurodymų.
Atpažinus kelis iš šių įpročių, galima pradėti nuo nedidelių pokyčių: daugiau judėti, reguliariai gerti vandenį, palaipsniui įtraukti daugiau skaidulų ir neatidėlioti ėjimo į tualetą.
Vis dėlto pasikartojančio ar ilgai nepraeinančio vidurių užkietėjimo nereikėtų aiškinti vien gyvenimo būdu. Jei problema nuolat sugrįžta ar stiprėja, o kartu pasireiškia stiprus pilvo skausmas, kraujas išmatose, vėmimas, karščiavimas arba neplanuotas svorio kritimas, būtina kreiptis į gydytoją.
