Gamtoje galima aptikti įvairiausių, neįprastai atrodančių organizmų. Vienas tokių pavyzdžių – Marijampolėje gamtos fotografės Aušros Žilinskienės įamžinti gleivūnai.
Buktos miške fotografė rado ne uogas ir ne grybus. Nors kai kas gleivūnus priskiria grybams ar augalams, iš tikrųjų jie nėra nei vieni, nei kiti.
Buktos miške aptikti neįprasti organizmai
Aušra Žilinskienė į mišką dažniausiai keliauja ne rinkti grybų ar uogų, o fotografuoti gamtos. Šįkart ji užfiksavo retai pastebimus Buktos miško gleivūnus ir atskleidė mažai kam pažįstamą jų pasaulį.
Anksčiau mikologai gleivūnus laikė grybais, tačiau šios nuomonės dabar atsisakyta. Gleivūnai priskiriami pirmuonims – tai vienaląsčiai, į amebas panašūs organizmai.
Dažniausiai jie būna vos pastebimi, maždaug degtuko galvutės dydžio, nors pasitaiko ir didesnių. Šie lipnūs organizmai prisideda prie dirvožemio formavimosi ir yra maistas įvairiems kitiems organizmams.
Kuo išsiskiria gleivūnai?
Apie gleivūnus naujienų portalui tv3.lt anksčiau pasakojo gamtininkas Deividas Makavičius. Jo teigimu, gleivūnai nuo grybų skiriasi sandara, spalva ir forma.
Senuose leidiniuose apie grybus dar galima rasti informacijos, kad šie dariniai priskiriami grybams, tačiau šis požiūris jau pasikeitė. Lietuvoje šiuo metu suskaičiuojama apie 180 skirtingų gleivūnų rūšių, kurios skiriasi savo forma ir spalva.
Paklaustas, ar gleivūnai naudingi žmogui, gamtininkas teigė, kad jie nėra skirti vartoti. Jais galima grožėtis ir stebėti, kaip keičiasi jų spalva, tačiau valgyti ar kitaip apdoroti šių organizmų nerekomenduojama.
Dar viena jų savybė – gebėjimas šiek tiek pakeisti buvimo vietą. Nors žmogus tokio judėjimo greičiausiai nepastebėtų, gleivūnai gali pajudėti nedideliu atstumu.
Gamtininkas paaiškino, kad šie organizmai minta grybų sporomis ir bakterijomis, todėl gali nežymiai pasislinkti. Tokie radiniai skatina labiau domėtis gamta ir primena, kad įdomių reiškinių galima rasti ne tik egzotiškuose pasaulio kraštuose, bet ir Lietuvoje.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
