Rudenį Lietuvos miškuose akis traukia ne tik grybai, bet ir įvairiomis spalvomis pasidabinusios uogos bei vaisiai. Vis dėlto specialistai primena, kad kai kurie iš jų žmogui yra nuodingi ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
Ryškiai raudona, oranžinė ar juoda spalva dar nereiškia, kad miško uoga yra valgoma. Išvaizda šiuo atveju gali būti apgaulinga.
Specialistai ragina miške neeksperimentuoti
Anykščių regioninio parko darbuotojai perspėja neragauti nepažįstamų uogų ir vaisių. Šiuo metų laiku miškuose galima pastebėti kelis žmogui pavojingus augalus.
Europinis ožekšnis rudenį išsiskiria rausvomis arba oranžinėmis keturlizdėmis sėklų dėžutėmis. Jose esančios sėklos yra nuodingos: gali sukelti stiprius virškinimo sutrikimus ir paveikti širdies veiklą. Su augalo dalimis susilietusi oda taip pat gali būti sudirginta.
Paprastojo šaltekšnio vaisiai nokdami keičia spalvą – iš pradžių būna žalsvi, vėliau parausta, o galiausiai tampa violetiškai juodi. Nors šias uogas lesa paukščiai, žmogui jos gali sukelti stiprų pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus ir viduriavimą.
Paprastasis sausmedis vasaros pabaigoje subrandina blizgančias tamsiai raudonas uogas. Jos gali sukelti apsinuodijimą, pasireiškiantį pykinimu, pilvo diegliais, viduriavimu ir svaiguliu, o sunkiais atvejais – rimtais sveikatos sutrikimais.
Raudonuogio šeivamedžio uogomis taip pat minta kai kurie paukščiai, tačiau žmogui jos gali sukelti pykinimą, vėmimą ir viduriavimą.
Anykščių regioninis parkas „Facebook“ paskyroje pabrėžė, kad miške svarbiausia laikytis vienos taisyklės – neragauti nepažįstamų uogų ir vaisių. Tai, kas tinka paukščiui, nebūtinai yra tinkama žmogui.
