Lietuvos miškuose kasmet aptinkama retų arba anksčiau mažai fiksuotų augalų ir grybų rūšių. Viena jų – neįprastos išvaizdos piestinis pirštūnis, praėjusiais metais rastas Gražutės regioniniame parke. Specialistai prašo šį grybą saugoti, o jį pastebėjus – pranešti apie radavietę.
Retą grybą galima sutikti vasaros pabaigoje ir rudenį
Piestinis pirštūnis (Clavariadelphus pistillaris) Lietuvoje aptinkamas vos keliose vietose. Šalyje žinoma 20 jo radaviečių, tačiau didžioji jų dalis nustatyta iki 2007 metų. Pastaraisiais metais užregistruotos tik keturios naujos šio grybo augavietės.
Gražutės regioniniame parke nedidelę piestinių pirštūnių populiaciją Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos ekologai aptiko nustatydami vienos teritorijos apsaugos tikslus. Tai Lietuvos Raudonosios knygos saugoma ir pažeidžiama rūšis.
Grybas dažniausiai išauga vasaros pabaigoje ir rudenį. Jo vaisiakūniai yra vienmečiai, auga pavieniui arba didesnėmis grupėmis.
Kaip atpažinti piestinį pirštūnį?
Piestinis pirštūnis yra kuokos formos, nesišakojantis grybas, kurio paviršių puošia išilginės raukšlės ir klostės. Jis gali užaugti nuo 6 iki 20 cm aukščio. Jaunas grybas būna šviesiai gelsvas, o koto apačioje gali turėti violetinį atspalvį. Senesni vaisiakūniai įgauna rudai rausvą spalvą ir pasidengia balkšva apnaša.
Grybas gana minkštas. Perpjovus jo vidus būna baltas, tačiau vėliau tampa violetiškai rudas. Nors rūšį atpažinti nesunku, dėl augaviečių ypatumų ją pastebėti gali būti sudėtinga.
Piestinis pirštūnis yra mikorizinis grybas. Jis auga lapuočių miškuose, kuriuose yra ąžuolų, liepų ir drebulių, taip pat eglių, stora samanų danga bei kalkingas dirvožemis.
Didžiausią grėsmę kelia miškotvarkos darbai
Šiai rūšiai labiausiai kenkia tinkamų buveinių praradimas. Pavojų kelia senų plačialapių miškų su ąžuolais, liepomis ir drebulėmis kirtimas, taip pat storos samanų dangos ir miško paklotės suardymas vykdant miškotvarkos darbus.
Pagrindinė piestinio pirštūnio apsaugos priemonė – nevykdyti ūkinės veiklos vietose, kurios tinkamos šiam grybui augti. Todėl gamtoje jį aptikę žmonės raginami jo neliesti, nesunaikinti augavietės ir pranešti specialistams apie radinio vietą.
Apie retą radinį pranešė Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija, pasidalijusi biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Renatos Ulinskienės pateikta informacija ir jos nuotraukomis.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
