„Įvykdžiau liūdniausią pareigą, kurią man teko atlikti einant mero pareigas“, – po sukrečiančios laidotuvių ceremonijos sakė Vengrijos Kerepešo miesto meras László Gyuricza.
Vietos kapinėse vykdant tvarkymo darbus netikėtai aptiktas nepažymėtas ir jokiuose registruose neįtrauktas kapas. Jame rasti penkių vaikų, tarp jų – ir naujagimio, palaikai. Kerepešo valdžia pasirūpino, kad nežinomi mirusieji būtų palaidoti iš naujo, šįkart – tinkamame kape.
Apie kapą nežinojo niekas
Bevardis kapas rastas atsitiktinai. Nors žmonės Kerepeše laidojami jau maždaug 800 metų, apie šią konkrečią vietą nebuvo išlikę jokių dokumentų ar kitų įrašų. Kapo egzistavimas buvo nežinomas ne tik kapinių darbuotojams, bet ir vietos istorikams.
Meras buvo girdėjęs apie atvejus, kai naikinant nepažymėtus kapus aptikti palaikai būdavo perlaidojami, tačiau šis radinys jam pasirodė visiškai netikėtas ir beprecedentis.
Palaikų dydis iš karto leido suprasti, kad jie priklausė vaikams. Atsižvelgiant į kaulų būklę, tragedija galėjo įvykti prieš 80–100 metų ar net anksčiau. Žemėje nebuvo išlikę nieko daugiau – nei karstų, nei drabužių pėdsakų, liko tik kaulai.
G. László šį radinį palygino su per kasinėjimus prie karo laikų Attilos gynybinės linijos aptinkamais žuvusių karių palaikais. Pasak jo, ten net po daugelio metų išsilaikė drabužių fragmentai.
Kaip vaikai atgulė į kapą?
Kadangi rasti vien kaulai, galima atmesti versiją, kad vaikai buvo karo nusikaltimų aukos. Tiksli jų mirties priežastis greičiausiai taip ir liks nežinoma, tačiau palaidojimo aplinkybės suteikia tam tikrų užuominų apie praeitį.
Vaikai nebuvo sumesti vienas ant kito ar palaidoti skubotai. Jie buvo tvarkingai suguldyti greta. Tai leidžia manyti, kad visi penki mirė panašiu metu. Viena iš galimų prielaidų – juos galėjo pražudyti anuomet kilusi epidemija.
Nežinomi vaikai šiame kape galėjo išgulėti net šimtmetį. Kerepešo savivaldybė pasirūpino, kad jie pagaliau būtų palaidoti oriai. Palaikai buvo kruopščiai perkelti į naują kapą, prie kurio pastatytas anoniminiu kryžiumi pažymėtas ženklas.
Taip penki bevardžiai mirusieji gavo deramą paskutinį atsisveikinimą ir vietą, kurioje gali būti prisiminti.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
