Tūkstančiai žmonių Lietuvoje vakare stebėjo dalinį Saulės užtemimą. Mėnulis mūsų šalyje uždengė nuo 75 iki 80 proc. Saulės disko, o geriausiai šį reiškinį matė pajūrio gyventojai ir svečiai.
Nors specialūs užtemimams skirti akiniai buvo išpirkti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, dalis žmonių į Saulę žvelgė beveik plika akimi arba naudojo savadarbes apsaugos priemones. Kai kuriems nuo tokio stebėjimo pradėjo ašaroti akys, tačiau tai nesutrukdė pamatyti retą reginį.
Molėtuose Mėnulis uždengė apie 75 proc. Saulės
Apie pusę devintos vakaro Molėtų astronomijos observatorijoje susirinkę žmonės galėjo stebėti, kaip Mėnulis uždengia maždaug tris ketvirtadalius Saulės disko.
Reginys susirinkusiesiems priminė įvairius vaizdinius. Vieni juokavo, kad Saulę apžioja didysis drakonas, nors jo paties esą nematyti – matoma tik pasislėpusi Saulė.
Vilniaus universiteto astrofizikas Arnas Drazdauskas teigė, kad daliniai užtemimai kartojasi gana dažnai – kas trejus ar ketverius metus. Vis dėlto dažniausiai Mėnulis uždengia vos 15–20 proc. Saulės, todėl tokie atvejai, kai paslepiama didžioji disko dalis, yra gerokai retesni.
Paskutinį panašų dalinį Saulės užtemimą Lietuvoje stebėjome prieš vienuolika metų, 2015-aisiais. Tąkart Mėnulis uždengė apie 70 proc. Saulės. Šiaurinėje Ispanijoje gyvenantys žmonės šiemet matė visišką Saulės užtemimą, o tokį patį reginį galės stebėti ir kitais bei 2028 metais.
Lietuvoje kitąmet taip pat bus matomas dalinis užtemimas, tačiau Mėnulis tuomet uždengs tik apie 15–20 proc. Saulės.
A. Drazdauskas aiškino, kad kiekvienas užtemimas skiriasi dėl Mėnulio šešėlio kelio bei Saulės, Mėnulio ir Žemės tarpusavio padėties. Mėnulio orbita Žemės atžvilgiu yra šiek tiek pasvirusi, todėl dviejų visiškai vienodų užtemimų nebūna.
Visiškas Saulės užtemimas Lietuvoje buvo matomas prieš daugiau nei 70 metų
Visišką, o ne dalinį, Saulės užtemimą lietuviai artimiausiu metu galės pamatyti tik išvykę į užsienį. Lietuvoje toks reiškinys paskutinį kartą buvo stebimas prieš daugiau nei septynis dešimtmečius, o kitas numatomas tik 2142 metais.
Po 13 metų, 2039-aisiais, Lietuvoje laukia kitas retas reiškinys – žiedinis Saulės užtemimas. Vilniaus universiteto astrofizikė Edita Stonkutė paaiškino, kad jo metu Mėnulis uždengia Saulės centrą, tačiau neužstoja kraštų. Dėl to aplink Mėnulį matomas šviesus „ugnies žiedas“.
Stebėtojai neslėpė susižavėjimo neįprastomis Saulės spalvomis. Žmonės ją apibūdino kaip raudoną ar rožinę, o pats vaizdas kai kam priminė iliuziją.
Mokslininkai ragino žiūrėti tik per specialius filtrus
Dar prieš užtemimą specialistai įspėjo į Saulę nežiūrėti plika akimi. Nors žmogus veikiausiai neapaktų iš karto, toks stebėjimas gali pakenkti akims.
Observatorijos paskaitininkas Saulius Lovčikas aiškino, kad apsaugai reikėtų naudoti specialius metalizuotus filtrus, sulaikančius ne tik matomą šviesą, bet ir akiai sunkiai pastebimus šiluminius bei ultravioletinius spindulius.
Užtemimo dieną tokių apsaugos priemonių įsigyti pavyko ne visiems. Vieni žmonės teigė stebėję per iš suvirinimo kaukės išimtą filtrą. Kiti pripažino specialių akinių nespėję nusipirkti ir manė, kad nuo vieno žvilgsnio nepakenks sau.
Vis dėlto kai kurie stebėtojai pasakojo, kad žiūrėti tiesiai į Saulę buvo nemalonu, o akys po to jautėsi negerai.
Pajūryje Mėnulis uždengė daugiau nei 80 proc. Saulės
Pajūryje užtemimas buvo dar ryškesnis – Mėnulis čia uždengė daugiau kaip 80 proc. Saulės disko. Į Klaipėdos paplūdimį susirinko daug žmonių, nes ši vieta laikyta viena palankiausių stebėti reiškinį. Žurnalistas Vitalijus Čiapas pasakojo, kad pajūryje užtemimą buvo galima matyti net dešimt minučių ilgiau nei kitose Lietuvos vietose.
Dalis klaipėdiečių stebėjimui pasiruošė iš anksto ir naudojo namuose gautas priemones. Vieni pasakojo pasitelkę suvirinimo kaukės filtrą, kurį gavo iš artimųjų.
Kiti specialių akinių neturėjo ir manė, kad pakaks paprastų tamsintų akinių, nes į Saulę nežiūrės nuolat. Vienas jaunas klaipėdietis susirinkusiesiems mėgino paaiškinti, kaip Mėnulis juda prieš Saulę: jam slenkant toliau, Saulė vėl tampa matoma.
Kadaise užtemimai reiškė nelaimes
Saulės užtemimai žmones gąsdino tūkstančius metų. Vieni tikėjo, kad Saulę praryja drakonas ar vilkas, kiti šį reiškinį laikė dievų rūstybės, karo, maro arba valdovo mirties ženklu.
Šiandien užtemimai žmonių nebevaro slėptis – priešingai, dėl jų stebėjimo keliaujama tūkstančius kilometrų. Tarp reginio stebėtojų buvo ir prancūzų pora, pasiruošusi su pica bei alumi.
Mokslininkai pabrėžė, kad šis dalinis Saulės užtemimas gamtai reikšmingo poveikio neturėjo, nes vyko vakare. Klaipėdos universiteto mokslininkė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė aiškino, kad dieną vykstantis užtemimas galėtų šiek tiek sumažinti temperatūrą, tačiau vakare ir taip buvo vėsu bei vėjuota.
Užtemimui einant į pabaigą ir Mėnuliui vis labiau atidengiant Saulę, ši pirmiausia pasislėpė debesyse, o netrukus nusileido į jūrą.
