Suomijos prezidentas Alexander’as Stubbas interviu naujienų agentūrai AFP teigė, kad Donaldas Trumpas dažniausiai elgiasi taip, kaip pats nusprendžia. Įtampų kupiname pasaulyje jis paragino išlaikyti šaltą protą – prireikus net atsipalaiduoti pirtyje.
Nuo 2024 metų pareigas einantis 5,6 mln. gyventojų turinčios Šiaurės šalies vadovas išgarsėjo diplomatiniu meistriškumu. A. Stubbas palaiko ryšius ir su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, ir su D. Trumpu – pastarąjį ryšį sustiprino kartu žaistas golfas.
58 metų prezidentas pabrėžė nenorintis sureikšminti nei savo vaidmens, nei santykių su JAV vadovu. Helsinkio pakrantėje esančioje prezidento rezidencijoje jis priminė, kad atstovauja nedidelei valstybei, o D. Trumpas – supervalstybei.
Kitas A. Stubbo ir D. Trumpo susitikimas turėtų įvykti kitą savaitę, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose.
Ryšiai su Trumpu – pragmatiški
A. Stubbas savo santykius su D. Trumpu apibūdino kaip labai pragmatiškus, tačiau perspėjo nepuoselėti iliuzijų. Pasak jo, JAV prezidentas yra itin savarankiškas žmogus ir elgiasi maždaug taip, kaip pats nori.
Suomijos vadovas taip pat sakė nesantis patenkintas kai kuriais D. Trumpo sprendimais ir norintis, kad JAV pakeistų savo požiūrį.
Suomija, turinti 1,34 tūkst. kilometrų ilgio sieną su Rusija, ryšius su Vašingtonu sustiprino po to, kai 2023 metais atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir įstojo į JAV vadovaujamą NATO.
Vis dėlto šių metų pradžioje D. Trumpo išsakyti grasinimai, kad JAV nacionalinio saugumo sumetimais turėtų kontroliuoti Grenlandiją – autonominę Danijos teritoriją, – sukėlė įtampą tarp Vašingtono ir Europos.
A. Stubbas pripažino, kad tokia politinė retorika yra nemaloni, ir pabrėžė, jog Suomija visiškai palaiko Daniją. Kita vertus, jo nuomone, amerikiečiai pagaliau suvokia Arkties reikšmę. Suomijos prezidentas JAV laiko tikra partnere, o ne varžove.
„Trumpas yra labai naudingas NATO“
Nepaisant dažnos D. Trumpo kritikos NATO atžvilgiu, A. Stubbas pareiškė, kad permainingas JAV lyderis aljansui buvo labai naudingas.
Pasak jo, NATO valstybės padidino gynybos finansavimą, o tai ypač svarbu pasienio šalims, tokioms kaip Suomija.
Anksčiau Suomijos prezidentas yra kalbėjęs apie būtinybę Europos vyriausybėms tiesiogiai bendrauti su Maskva, kad būtų galima spręsti Ukrainoje vykstantį karą. Jis mano, kad tam tikru metu komunikacijos kanalus teks atverti, nes neįmanoma kalbėtis, kai ryšys visiškai nutrauktas. Vis dėlto kol kas nėra nustatyto tokio proceso termino.
A. Stubbas taip pat teigė kartu su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store’u aktyviai dirbantis vadinamajame „užkulisių biure“. Jie stengiasi padėti Ukrainai ten, kur gali daugiausia, ir palaiko pokalbių kanalus su JAV derybininkais.
Tačiau sumanymas paskirti Europos „specialųjį pasiuntinį“, kuris kalbėtų viso žemyno vardu, atrodo prarandantis pagreitį. Tarp galimų kandidatų anksčiau buvo minima ir A. Stubbo pavardė.
Pastarosiomis savaitėmis Europoje užfiksuota keletas „hibridinių atakų“. Vienas tokių incidentų – sprogmenų prikrauto drono aptikimas Vokietijos oro uoste. Dėl jo Berlynas apkaltino Maskvą.
Susidūrus su Rusijos vykdomu hibridiniu karu, A. Stubbas paragino europiečius ryžtingai reaguoti. Jo teigimu, riba tarp karo ir taikos nunyko, todėl tai tapo nauja Europos realybe.
Prezidentas ragino išlikti šaltakraujiškiems, ramiems ir susikaupusiems: nueiti į pirtį, atsipalaiduoti, išanalizuoti padėtį ir tik tada imtis atitinkamų veiksmų.
