Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen paragino steigti Europos saugumo tarybą ir sukurti nuo NATO nepriklausantį Europos perspėjimo mechanizmą. Jis leistų valstybėms kartu reaguoti į saugumo grėsmes, kurios dar neperaugo į ginkluotą agresiją.
Trečiadienį Strasbūre kreipdamasi į Europos Parlamentą U. von der Leyen teigė, kad kibernetinių atakų, diversijų, padegimų ir dronų įsiveržimų kasdien daugėja.
Siūlo suburti visų ES valstybių atstovus
Pagal siūlomą modelį, vienai šaliai aktyvavus perspėjimo mechanizmą, būtų sušaukti visų 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių atstovai. Taip būtų siekiama užkirsti kelią tolesnei eskalacijai ir sumažinti grėsmių padarinius.
EK vadovės teigimu, Europai būtinas atskiras veiksmų planas, skirtas reagavimui į hibridines grėsmes. Ji pabrėžė, kad reikia skubiai susitarti dėl atsako į konkrečius incidentus, o naujasis mechanizmas turėtų papildyti NATO 4-ąjį straipsnį.
NATO steigiamojo dokumento 4-asis straipsnis suteikia sąjungininkėms galimybę prašyti sušaukti skubų posėdį dėl incidentų, kurie nesiekia ginkluoto konflikto masto, tačiau kelia pavojų jų saugumui, teritorijai ar politinei nepriklausomybei.
U. von der Leyen taip pat atkreipė dėmesį, kad dabartinės sistemos buvo sukurtos kitokiomis sąlygomis. Jos paremtos pastangomis geranoriškai siekti susitarimo ir kompromiso, todėl, anot jos, būtina įvertinti, ar tokia tvarka vis dar atitinka dabartinius poreikius.
Į tarybą siūloma įtraukti ir partnerius
EK pirmininkė paskelbė ir apie ketinimą įsteigti Europos saugumo tarybą. Joje ES lyderiai susitiktų su šalių partnerių – Kanados, Norvegijos, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės – vadovais.
Pasak U. von der Leyen, apie žemyno saugumui skirtą lyderių susitikimų formatą diskutuojama jau seniai, tačiau dėl grėsmių pobūdžio ir masto toks mechanizmas tapo dar aktualesnis. EK ketina pateikti pasiūlymus, kaip šią tarybą įgyvendinti.
Trečiadienį EK pirmininkė Europos Parlamente skaito metinį pranešimą apie ES padėtį.
Į EP ji kreipiasi Europai susiduriant su dažnėjančiomis Rusijos hibridinėmis atakomis, didėjančiomis energijos išteklių kainomis ir migracijos krizėmis. Tuo pat metu stiprėja kraštutinių pažiūrų partijų įtaka, o Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau penktus metus.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
