Italijos gynybos ministras Guido Crosetto viešai laikosi atsargios pozicijos ir sako tiksliai nežinantis, kam priklausė virš Lietuvos Italijos naikintuvų numuštas dronas. Vis dėlto jis pripažįsta, kad rusiška jo kilmė yra labai tikėtina.
Tuo metu, kaip skelbia „La Repubblica“, Italijos gynybos ministerijos ir žvalgybos šaltiniai pateikia kitokį vertinimą. Pasak jų, nuotoliniu būdu valdomas orlaivis su sprogstamuoju užtaisu buvo iš Maskvos arsenalo ir turėjo konkretų adresatą – patį G. Crosetto. Žvalgyba nelaiko šio incidento pasikėsinimu ar tiesiogine grėsme. Manoma, kad taip ministrui norėta parodyti, jog Kremlius stebi jo keliones ir skrydžių planus.
G. Crosetto į Lietuvą atvyko aplankyti Šiaulių aviacijos bazės šalies šiaurėje. Iš jos pakilo droną perėmę „Eurofighter“ naikintuvai. Vizitas buvo suplanuotos NATO misijos rytiniame flange dalis – ministras taip pat turėjo lankytis Bulgarijoje, Lenkijoje ir Latvijoje.
Italijos žvalgyba drono įskridimą vertina kaip V. Putino režimo „pasisveikinimą“ G. Crosetto, kuris laikomas vienu ryžtingiausių Ukrainos pasipriešinimo rėmėjų.
Įtampa tarp Maskvos ir Italijos ministro buvo išaugusi ir anksčiau. Prieš maždaug dvi savaites Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova kritikavo G. Crosetto dėl sprendimo patarėju pasamdyti buvusį Ukrainos ministrą M. Fedorovą.
Dar vienas incidentas įvyko prieš tris dienas, kai pasienyje tarp Lenkijos ir Ukrainos rusiškas dronas praskriejo netoli traukinio, kuriuo keliavo gausi Europos diplomatų delegacija. Tarp jos narių buvo ir Italijos premjerės patarėjas Fabrizio Saggio.
Dronai tampa Rusijos spaudimo priemone
G. Crosetto teigimu, problemos NATO rytiniame flange aktualios ne vien regiono valstybėms, bet visam Aljansui, taip pat ir Italijai. Todėl Lietuvos gynybą jis prilygina Italijos bei visos Europos gynybai.
Nors ministras oficialiai negalėjo patvirtinti, kad numuštas dronas buvo rusiškas, jis pabrėžė, jog Maskvos veiksmai jau seniai neapsiriboja tradicinio konflikto taisyklėmis. Pasak jo, Rusija vykdo propagandinį ir dezinformacinį karą, kurį iš dalies laimi todėl, kad Vakarai į jį neatsako tokiomis pačiomis priemonėmis.
Tokiai pozicijai pritarė ir Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani. Jis V. Putino provokacijas palygino su Sovietų Sąjungos veiksmais.
G. Crosetto dronų įsiveržimus laiko šios strategijos dalimi. Jo vertinimu, tokiais veiksmais Rusija vienu metu tikrina NATO gynybą, didina įtampą ir siunčia visuomenei neigiamas žinutes.
Ministras taip pat mano, kad Maskva tapo aktyvesnė dėl didesnio pasitikėjimo savimi Ukrainos mūšio lauke. Pajutusi sustiprėjusią padėtį, Rusija esą dažniau provokuoja NATO rytiniame flange.
G. Crosetto teigimu, tai turėtų paskatinti Aljansą veikti. Reikėtų ne tik keisti misijų pobūdį – kaip Lietuvoje, kur oro policijos užduotis virto realia gynyba –, bet ir kurti žemyninės Europos gynybos sistemą, kuri neapsiribotų 27 ES valstybėmis.
Šiam projektui priešinimasis stiprėja tiek Europos Sąjungoje, tiek pačioje Italijoje. Nepaisant to, G. Crosetto ketina lankytis pagrindinėse Europos sostinėse. Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva galėtų tapti partnere vykdant bendras investicijas.
