Rusijai atnaujinus branduolinę doktriną, Baltijos valstybėse vėl suintensyvėjo diskusijos apie saugumą. Kyla klausimas, ar Maskvos pareiškimai tėra bauginimas, ar jie gali reikšti realią grėsmę Lietuvai.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys ir istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis.
Grasinimai – Kremliaus įrankis parodyti jėgą
V. Rakutis teigė, kad Rusija grasinimus naudoja ne pirmą kartą. Jo vertinimu, tai būdas demonstruoti tariamą jėgą ir palaikyti valdžios vertikalę. Istorikas šį elgesį palygino su vadinamaisiais apeiginiais karais – konfliktais, kuriuose svarbu pademonstruoti drąsą ir vyriškumą.
Anot jo, Rusijos politinėje kultūroje svarbus stipraus lyderio įvaizdis: viršuje turi būti autoritetingas „alfa patinas“, nepripažįstantis kito autoriteto šalia savęs. Todėl visuomenei priimtinas tiesmukas prezidento kalbėjimas apie tariamus Lietuvos ketinimus.
Istorikas pabrėžė, kad grasinimų poveikis priklauso nuo to, kaip į juos reaguojama. Jei pareiškimai tik išklausomi ir į juos atsakoma ramiai, Maskva negauna norimo rezultato. Tačiau jeigu dėl jų pradedama trauktis, perkeliamas klausimas į Seimą ar atsisakoma tam tikrų sprendimų, tai reiškia, kad taktinis tikslas pasiektas.
V. Rakutis perspėjo, kad pernelyg emocinga reakcija gali būti palaikyta silpnumo ženklu. Tuomet, jo vertinimu, po žodinių grasinimų gali sekti tolesnis spaudimas ar net konkretūs veiksmai. Todėl tinkamiausia laikysena esą yra solidus ir ramus atsakas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad diktatorių retorika gali būti labai skirtinga. Erdoganas, pasak istoriko, kalba ramiai, santūriai ir solidžiai, o Kinijos vadovai dažnai renkasi mažai žodžių, tačiau juos kruopščiai pasveria. V. Putinas taip pat stengiasi išlaikyti tokį įvaizdį, todėl kai kurias reakcijas patiki Dmitrijui Peskovui. Jei pats Rusijos prezidentas viešai sureaguotų į Lietuvą, tai esą reikštų itin didelį šalies įvertinimą.
Maskva nuolat tikrina, kur yra ribos
Kalbėdamas apie Rusijos bandymus testuoti kitų valstybių ribas, V. Rakutis pateikė istorinį totorių mongolų pavyzdį. Jo teigimu, tokioje kultūroje nėra aiškiai nubrėžtų ribų – siekiama nueiti tiek, kiek pavyksta. Nesėkmė nebūtinai smerkiama, tačiau nedrąsa ir atsisakymas bandyti laikomi silpnumu.
Istoriko vertinimu, būtent toks požiūris skatina nuolat ieškoti ribų: jas galima susikurti patiems arba vėliau pasitelkti istoriją kaip argumentą derybose. Rusija, pasak jo, turi mokslininkų, archyvų ir kitų priemonių savo pozicijoms pagrįsti, todėl derybose su Maskva būtina būti gerai pasirengus.
V. Rakutis prisiminė tarnybą sovietų kariuomenėje Rytų Vokietijoje. Jis pasakojo, kad sovietų kariai buvo įsitikinę, jog ši teritorija – senos slavų žemės, o tai esą reiškia ir Rusijos teises į ją. Tokie argumentai, susiejami su praeities karais ir istoriniais įvykiais, jiems atrodė įtikinami.
Istorikas pabrėžė, kad Rusija ypač mėgsta istorinius laikotarpius ir datas, o kalbėdama apie karą Ukrainoje taip pat rėmėsi pasakojimais apie tai, kam anksčiau priklausė viena ar kita teritorija.
Maskvoje istorija ir kultūra laikomos ginklais
V. Rakutis sakė, kad Rusijoje ginklu laikoma ne tik karinė jėga. Tuo gali tapti istorinės žinios, mokslo populiarinimas ar meno kūriniai. Jo manymu, Lietuva tokio požiūrio dažnai nesupranta, nes skirtingos sritys yra atskirtos – istorija paliekama istorikams, o kiti procesai vertinami atskirai.
Rusijoje, pasak jo, prireikus politiniam lyderiui argumentų atsiranda akademikas, galintis parengti reikiamą studiją. Maskva taip pat nuolat naudojasi archyvais, kad savo pozicijas galėtų paremti dokumentais. Todėl, istoriko vertinimu, tai yra rimtas įrankis, kurio Lietuva ne visada pakankamai įvertina.
Jis teigė, kad Lietuvoje retai rengiami dokumentai, galintys pagrįsti valstybės teises ar teritorinius argumentus. Tuo metu Rusijoje istorija, mokslas, sportas ir kitos sritys nėra atsietos nuo politikos – viskas siejama su valstybės ir valdovo valia.
V. Rakutis kaip pavyzdį paminėjo Lietuvos istorijos knygą, išleistą Rusijos užsienio reikalų ministerijos žinia. Anot jo, tokie leidiniai padeda skirtingiems veikėjams vienodai suvokti praeitį ir pagal ją konstruoti ateities veiksmus.
Svarbiausias dienos naujienas, ekspertų ir politikų įžvalgas bei komentarus galima išgirsti kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
