Kariuomenės specialistai, tirdami praėjusią naktį numuštą bepilotį, aptiko jo programinę įrangą ir surinko svarbias detales. Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad tai buvo rusiškas „Gerbera“ tipo dronas, kuris, tikėtina, į Lietuvos teritoriją pateko ne tyčia.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, kad rastą programinę įrangą dabar bandoma iššifruoti. Pasak G. Nausėdos, labiausiai tikėtina versija – Rusijai priklausantis dronas buvo skirtas Ukrainai, tačiau Ukrainos elektroninės kovos priemonės jį nukreipė nuo kurso ir jis atsidūrė Lietuvoje, kur buvo numuštas.
Masiniai dronų skrydžiai sukeltų problemų
Kol kas neatskleidžiama, kokį ir kiek sprogmenų gabeno bepilotis. R. Kaunas aiškino, kad tai jautri informacija, todėl pirmiausia būtina surinkti ir patikrinti visas detales, kad viešojoje erdvėje nebūtų paskleista netiksli informacija.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažino, kad pasikartojant panašiems incidentams, ypač jei į Lietuvos teritoriją vienu metu patektų daugiau dronų, šalies gynyba susidurtų su iššūkiais.
Ministras taip pat gavo papildomos informacijos apie sekmadienio naktį Lietuvą perskridusį droną. Iš pradžių kariuomenė skelbė, kad jis iš Baltarusijos atskrido per Lietuvą ir įskrido į Kaliningrado sritį. Tačiau dabar R. Kaunas šios versijos viešai patvirtinti negali, nes duomenys priskirti riboto naudojimo informacijai.
Ministro teigimu, išsamesnis komentavimas galėtų atskleisti Lietuvos technines galimybes Rusijai.
Prezidentas sukritikavo reakciją ir žvalgybą
Sekmadienį krizių centro vadovas sprendimą nekelti naikintuvų ir neperspėti gyventojų aiškino tuo, kad dronas nekėlė tiesioginės grėsmės. Vis dėlto G. Nausėda pripažino, jog konkrečiu atveju šalies institucijų reakcija nebuvo tinkama.
Prezidentas teigė neturintis patvirtintos informacijos, kad dronas iš Lietuvos išskrido į Kaliningrado sritį. Taip pat tiriama galimybė, kad Lenkijos šiaurinėje pakrantėje rastas bepilotis yra tas pats, kuris sekmadienio naktį skrido per Lietuvą.
Lenkija jau patvirtino, kad pakrantėje rastas dronas buvo rusiškas „Gerbera“ ir gabeno sprogmenų. Lenkai svarsto, jog jis galėjo skristi per Lietuvą. Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad net ir galimas drono skrydis iš Lietuvos į Rusiją būtų pavojingas, nes Maskva tai galėtų panaudoti įtampai regione didinti.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad kol kas nėra jokios informacijos apie Rusijos reakciją.
Neatmetama ir tyčinių provokacijų versija – esą iš Baltarusijos į Lietuvą galėtų būti paleidžiami pavieniai dronai, siekiant patikrinti šalies reakciją. Tačiau Lietuvos vadovai kol kas neturi atsakymo, ar tokia taktika iš tiesų naudojama.
G. Nausėda viešai suabejojo, ar šalies karinė žvalgyba pakankamai gerai vertina padėtį regione. Prezidentas sakė norintis patikimos informacijos apie Baltarusijos oro gynybos galimybes ir procesus Kaliningrado srityje, kurią turėtų pateikti atsakingos tarnybos, o ne spauda.
Lenkijos politikai taip pat tvirtina, kad saugumo padėtis regione išlieka pavojinga ir blogėja. Lenkijos žiniasklaida, remdamasi vyriausybės šaltiniais, skelbia, kad situacija yra prasta, o signalai iš Jungtinių Valstijų – taip pat nepalankūs.
G. Nausėda teigė, kad artimiausiu metu nėra svarstoma didelės apimties Rusijos operacija prieš NATO šalis. Tačiau jis neatmetė galimų provokacijų prieš Rusijos opozicijos atstovus, Ukrainai padedančius žmones ar jų grupes.
Lietuvoje bus gaminami „Patria“ šarvuočiai
Seimo komitete krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai taip pat pristatė turimą informaciją apie CŽA vadovo vizitą į Maskvą. Komiteto narių teigimu, Jungtinės Valstijos, matydamos didėjančią Kremliaus įtampą su NATO valstybėmis, galėjo mėginti ją sumažinti. Vis dėlto Lietuvos vadovai ir žvalgybos analitikai pokyčių Rusijos politikoje bei taktikoje nemato.
L. Kasčiūnas sakė, kad žvalgybos vertinimas nesikeičia – grėsmių ir galimų diversijų sumažėjimo požymių nėra.
G. Nausėda Suomijoje išbandė būsimą Lietuvos pirkinį – šarvuotį „Patria“. Prezidentas pranešė, kad iš tūkstančio planuojamų įsigyti mašinų beveik trečdalis bus pagaminta Lietuvoje. Gamybą ketinama pradėti po pusantrų arba dvejų metų.
