KARŠTOS NAUJIENOS
Gyvenimo būdas

Vienas nepastebimas ženklas išdavė Parkinsono ligą: vilnietė gydytoja iš pradžių kaltino stresą

Maždaug prieš penkerius metus vilnietė šeimos gydytoja Žaneta Genutienė išgyveno itin sunkų laikotarpį – jos tėtis ligoninėje buvo ištiktas komos. Tuo metu moteris pastebėjo neįprastai virpančią ranką. Iš pradžių ji manė, kad tai susiję su stresu, tačiau vėliau paaiškėjo, jog rankos drebulys buvo pirmasis Parkinsono ligos požymis.

Savo istorija Žaneta pasidalijo su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Ji pripažino, kad tokią diagnozę priimti sunku, tačiau su liga įmanoma susigyventi. Pasak jos, yra įvairių būdų padėti sau ir kuo ilgiau išlaikyti gyvenimo kokybę bei pristabdyti ligos progresavimą.

Pirmieji požymiai pasirodė sulaukus 50-ies

Žaneta pasakojo, kad pirmieji simptomai atsirado įtemptu gyvenimo laikotarpiu, kai sunkiai susirgo jos tėtis. Pradėjusi virpėti ranka iš pradžių didelio nerimo nesukėlė, bet ilgainiui tapo aišku, kad tai buvo svarbus ligos signalas.

Kaip medikė, ji pripažino, kad kai kuriuos simptomus gydytojai kartais linkę nuvertinti. Moteris manė, jog drebulį sukėlė stresas, todėl apie Parkinsono ligą iškart nepagalvojo.

Laikui bėgant virpulys stiprėjo, o vėliau pasikeitė ir rašysena – rašyti tapo sunku, raidės sumažėjo, o normaliai rašyti ji nebegalėjo. Tuomet Žaneta suprato, kad situacija nėra įprasta.

Vis dėlto diagnozės ji kurį laiką nenorėjo priimti. Nors protas ir medicinos žinios signalizavo apie rimtą ligą, viduje moteris neigė, kad tai galėtų būti Parkinsonas. Ji teigė, jog žmonės dažnai įsivaizduoja, kad ligos jų nepalies, nes taip veikia žmogaus psichika.

Simptomams ryškėjant Žaneta kreipėsi į neurologą. Galvos magnetinio rezonanso tyrimas jokių pakitimų neparodė, todėl tuo metu jai buvo nustatytas esencialinis tremoras.

Su šia diagnoze ji gyveno maždaug metus. Vėliau atsirado naujų požymių: pėdos nebepavykdavo pastatyti taip, kaip anksčiau, o koja tarsi pradėjo vilktis.

Kadangi visi simptomai buvo dešinėje kūno pusėje, Žaneta kreipėsi į savo kursiokę neurologę. Ši patvirtino Parkinsono ligą. Išėjusi iš Santariškių klinikų moteris nesulaikė ašarų ir dar kurį laiką negalėjo sėsti prie vairo.

Po diagnozės pirmiausia kreipėsi į psichiatrą

Patvirtinus ligą, Žaneta nusprendė į situaciją reaguoti sąmoningai. Ji iškart susisiekė su psichiatru ir kitais specialistais, nes norėjo suprasti, kokie ligos etapai jos laukia, įsitikinti, kad geba sveikai mąstyti, ir rasti būdų nepalūžti.

Moteris sakė supratusi, kad po neigimo teks išgedėti ligą. Tas laikotarpis buvo kupinas emocinių sunkumų ir vidinių duobių.

Žaneta jau anksčiau daug metų domėjosi Rytų medicina, pati vesdavo jogos ir meditacijos praktikas, todėl po diagnozės ėmė jas taikyti intensyviau. Ji taip pat išvyko į Indiją organizmo valymui ir po trijų savaičių pasijuto geriau.

Jai įsiminė neurologės pasakyta mintis, kad ankstesnis domėjimasis šiomis praktikomis galėjo padėti pasirengti dabartinei situacijai ir suteikti reikiamų įrankių.

Artimieji diagnozę priėmė gana ramiai. Jie žinojo, kad Žaneta yra užsispyrusi ir lengvai nepasiduoda. Šeima jai kartodavo, kad daug kas priklauso nuo jos pačios – nors liga nepagydoma, jos progresavimą galima tam tikru mastu pristabdyti.

Didelį palaikymą moteris jautė iš vaikų, tačiau pripažino, kad galiausiai su liga žmogus susiduria pats. Šeimoje buvo sutarta, kad jai nereikia gailesčio ar užuojautos, tačiau būtinas palaikymas.

Po diagnozės pakeitė kasdienius įpročius

Sužinojusi diagnozę, Žaneta iš esmės peržiūrėjo savo gyvenimo būdą. Ji pradėjo nuo mitybos: visiškai atsisakė cukraus ir pieno produktų, o glitimo vartojimą sumažino iki minimumo.

Daug dėmesio moteris skyrė miegui, nes sergant Parkinsono liga dienos režimas gali smarkiai išsiderinti. Ji pasakojo, kad kartais naktį pabusdavo ir nebegalėdavo užmigti. Nemiegodama net imdavosi megzti.

Vėliau vakarais ji pradėjo daugiau vaikščioti, o pasivaikščiojimai padėjo pagerinti miegą. Dabar, pasak Žanetos, jis iš esmės susitvarkė, tačiau tam prireikė maždaug dvejų metų.

Po diagnozės moteris taip pat sumažino darbo krūvį. Anksčiau ji turėjo savo kliniką, vėliau ją išnuomojo. Ji taip pat dirbo masažuotoja ir vedė jogos terapijos užsiėmimus, tačiau dalies veiklų atsisakė, nes suprato fiziškai nebegalinti dirbti taip intensyviai kaip anksčiau.

Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
REAKCIJOSKaip jums šis straipsnis?