Milijonierius Vilhelmas Germanas teigia, kad jo dėvima apykojė pypsi, stringa ir apsunkina kasdienybę. Panašiais nepatogumais skundėsi ir kyšininkavimu įtariamas parlamentaras Saulius Skvernelis. Tarnybos pripažįsta dėl GPS trikdžių užfiksuojančios tūkstančius techninių nesklandumų, tačiau kai kurie apykojėmis kontroliuojami asmenys mėgina apgauti sistemą: prietaisus šaldo, merkia į vandenį, vynioja į foliją arba nusikerpa.
S. Skvernelio apykojės prietaisas (Patricija Adamovič / BNS nuotr.)
V. Germanas, teisiamas dėl kriptovaliutų įrangos pasisavinimo ir dokumentų klastojimo, prieš tris savaites kreipėsi į teismą prašydamas sušvelninti kardomąją priemonę – panaikinti pareigą nešioti apykoję. Verslininkas aiškino, kad ji cypia ir kelia nepatogumų, ypač todėl, kad jis ketina pirmame kurse studijuoti teisę.
Teismas prašymo nepatenkino: apykojės nešiojimas pratęstas dar trims mėnesiams. Be to, piniginio užstato suma padidinta vienu milijonu eurų. Iš viso V. Germanas į prokuratūros sąskaitą yra pervedęs 2 mln. eurų.
V. Germaną prabilti apie apykojės keliamus nepatogumus paskatino ir S. Skvernelio incidentas Seime, kai jo prietaisas pradėjo pypsėti. Kyšininkavimu įtariamas parlamentaras tuomet pasakojo turėjęs išeiti į lauką, kad būtų atkurtas GPS ryšys, ir piktinosi, jog dėl apykojės negali tinkamai vykdyti tautos išrinktojo pareigų. Prokuratūra leido seimūnui su šeima išvykti ilsėtis, todėl kelionės metu jis apykojės laikinai nedėvės.
S. Skverneliui prietaisą, vykdydama teismo nurodymą, uždėjo policija. Šiuo metu pareigūnai kontroliuoja maždaug 230 apykojes dėvinčių žmonių. Kai kurie taisykles pažeidžia tyčia, tačiau kiti susiduria su realiais GPS ryšio sutrikimais, ypač miestuose ar dideliuose pastatuose. Dažniausiai fiksuojama, kad žmogus nesilaiko nustatyto grafiko ir laiku negrįžta į namus. Tokie pranešimai gali pasikartoti kelis kartus per dieną.
Signalą mėgina slėpti įvairiais būdais
Kai kuriems asmenims apykojėmis taikoma kardomoji priemonė tampa paskata ieškoti būdų, kaip pergudrauti kontrolės sistemą.
Lietuvos probacijos tarnybos atstovas Donatas Zabulevičius nurodė, kad yra buvę mėginimų signalą blokuoti folija ir apykoję šaldyti. Pasak jo, tai vieni keisčiausių prižiūrimų asmenų sugalvotų metodų.
Policijos departamento atstovas Mantas Struckas teigė, kad pasitaiko ir daug drastiškesnių atvejų. Nors jie reti, kai kurie žmonės apykoję nusiima, nupjauna ar nusikerpa ir pabėga.
Probacijos tarnybos naudojami prietaisai skiriasi nuo policijos apykojų. Juos dėvi nuteisti, lygtinai į laisvę paleisti arba bausmės vykdymo atidėjimo laukiantys asmenys. Kadangi įranga nuomojama, jos kiekį galima lanksčiai keisti. Per metus apykojes dėvi daugiau nei 2 000 žmonių, o vienu metu – apie 800. Tarnyba teigia, kad nuoma yra pigesnė ir paprastesnė.
Apykoję privalantis nuolat dėvėti žmogus su ja turi ir maudytis, ir miegoti, todėl prietaisas nėra itin patogus. Dažniausiai jis įkraunamas išorine baterija, vadinamuoju powerbanku, tad nebūtina nuolat būti šalia elektros lizdo. Vis dėlto dėl laikino ryšio operatoriaus, akumuliatoriaus ar programinės įrangos veikimo sutrikimo tarnyba per metus suskaičiuoja tūkstančius techninių pažeidimų. Tikri nustatytų pareigų ar draudimų pažeidimai fiksuojami rečiau.
Apykojės skiriamos ir iš kalėjimo išleidžiamiems asmenims, kai jie vyksta į namus, darbą, mokslus ar pas gydytoją. Kalėjimų tarnybos vadovas Mindaugas Kairys teigia, kad mėginimus prietaisą nusiimti dažniausiai paskatina alkoholis, tačiau incidentų skaičius kasmet mažėja.
2024 m. užfiksuota 10 tokių atvejų, 2025 m. – 6, o šiais metais – 1. Jei nustatoma, kad apykojės nusiėmimas galėjo būti susijęs su bausmės vengimu, pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Bandymas atsikratyti apykojės gali lemti iki vienerių metų ilgesnę laisvės atėmimo bausmę. Už sugadintą įrenginį jo naudotojui taip pat gali tekti sumokėti apie du tūkstančius eurų.
