Teisėsaugos profesinėms sąjungoms pareiškus, kad informacija apie galimus netarnybinius Vilniaus kalėjimo darbuotojų ryšius buvo paskelbta nepateikus įrodymų, Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovas Mindaugas Kairys pateikė kitokią įvykių versiją. Pasak jo, viena iš atleistų darbuotojų jau kitą dieną po išėjimo iš darbo atvyko į pasimatymą su nuteistuoju.
M. Kairys teigė, kad ši aplinkybė, jo vertinimu, kelia abejonių dėl profesinės sąjungos argumentų.
LKT vadovas paaiškino, kad gavus informacijos apie galimas saugumo valdymo problemas Vilniaus kalėjime buvo pradėti tyrimai, kurie tebevyksta. Darbuotojos išėjimas iš tarnybos esą buvo savanoriškas, o institucija tam neprieštaravo.
Jo teigimu, vienai darbuotojai buvo išmokėta išeitinė išmoka. Kilus įtarimų dėl jos ryšio, nesuderinamo su einamomis pareigomis, kalėjimo viršininkas nusprendė perkelti ją į kitą Vilniaus kalėjimo adresą – Sniego gatvę.
Po perkėlimo darbuotoja iškart susirgo ir ilgą laiką į darbą negrįžo. Prašyme išeiti iš darbo ji nurodė ligą, todėl, vadovaujantis Darbo kodeksu, jai buvo išmokėta kompensacija. Kadangi darbuotoja nedirbo, atlikti tyrimą dėl jos elgesio nebuvo galimybių. M. Kairys pabrėžė, kad po atleidimo ji vis dėlto atvyko į pasimatymą su nuteistuoju.
Dėl kitų dviejų tarnybą jau palikusių darbuotojų šiuo metu atliekami tarnybiniai patikrinimai. LKT vadovas sakė, kad vertinama platesnė Vilniaus kalėjimo saugumo situacija.
Už šią sritį, pasak M. Kairio, atsakingas Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininkas Darius Čekavičius. Jis taip pat vadovauja Vilniaus kalėjimo profesinei sąjungai ir yra Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės pavaduotojas. Per spaudos konferenciją D. Čekavičius kritikavo LKT vadovybės veiksmus.
M. Kairio teigimu, būtent D. Čekavičiaus atsakomybės srityje yra aptariama kontrolė. LKT vadovas įžvelgė interesų konfliktą, nes procesų priežiūrą vykdantis asmuo kartu jaučiasi puolamas dėl atskleistų spragų. Jis pabrėžė, kad kalbama ne apie konkretaus žmogaus puolimą, o apie būtinybę apsaugoti tūkstančių darbuotojų reputaciją, atvirai kalbėti apie problemas, informuoti darbuotojus ir visuomenę bei užtikrinti, kad bausmių vykdymo sistema veiktų pagal įstatymus.
Netarnybinių ryšių atvejai
M. Kairys nurodė, kad įvairių pažeidimų nustatoma ir kituose šalies kalėjimuose. Kalėjimuose vyksta ikiteisminiai tyrimai ir administracinių pažeidimų nagrinėjimas, o LKT, pasak jo, neketina slėpti nė vieno atvejo.
Jis teigė, kad institucijoje siekiama kurti kultūrą, kai problemos pripažįstamos ir sprendžiamos, o iš padarytų klaidų mokomasi, kad jos nebūtų kartojamos.
Profesinės sąjungos kalbėjo apie nepatikrintą informaciją
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė per spaudos konferenciją Vilniuje sakė, kad Vilniaus kalėjimo darbuotojai jaučia įtampą ir nerimą. Anot jos, darbuotojams kyla baimė, kad bet kuris kasdienis veiksmas, pokalbis ar kontaktas su nuteistuoju vėliau gali būti vertinamas kaip pažeidimas.
Jos teigimu, neaiškumas dėl leistinų bendravimo su nuteistaisiais ribų kelia grėsmę ne tik konkrečių darbuotojų reputacijai, bet ir visai tarnybai. Viešinant nevisiškai patikrintą ar pagrįstą informaciją, pareigūnai, anot L. Soščekienės, tampa pažeidžiamesni nuteistųjų akyse, silpnėja jų autoritetas, o darbuotojų trūkumo sąlygomis gali prasidėti žmonių pasitraukimas iš tarnybos.
L. Soščekienė pabrėžė, kad kalėjimas nėra įprasta darbo vieta: pareigūnų autoritetas, komandos pasitikėjimas ir aiškios taisyklės tiesiogiai susiję su darbuotojų bei visuomenės saugumu. Jos vertinimu, skaidrumo siekis Lietuvos kalėjimuose tapo pareigūnų persekiojimu ir psichologiniu spaudimu, o tai gali sukurti pavojingą precedentą visai bausmių vykdymo sistemai.
D. Čekavičius teigė, kad viešai kalbama apie kalėjimų darbuotojų romantinius ir intymius santykius su kalinamaisiais, nors, jo žodžiais, išsamūs tyrimai dar nebuvo atlikti, darbuotojų kaltė nenustatyta, o moterys iš tarnybos išėjo savo noru. Vienai jų taip pat buvo išmokėta išeitinė kompensacija.
Jis pripažino, kad santykių ir profesinių ribų peržengimo problema nėra nauja – panašių atvejų buvo ir kituose kalėjimuose, ir Vilniaus kalėjime. Tačiau, D. Čekavičiaus teigimu, anksčiau būdavo nustatomi konkretūs faktai ir aiškiai įvardijama, kokį pažeidimą padarė darbuotojas, o šiuo atveju tokių duomenų, jo vertinimu, nėra.
D. Čekavičius taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvoje diegiamą Norvegijos dinaminio saugumo modelį. Jis grindžiamas normaliu, pagarbiu ir žmonišku darbuotojų bendravimu su kalinamaisiais, tačiau, pasak pareigūno, lieka neaišku, kur baigiasi leistinas bendravimas ir prasideda netarnybiniai ryšiai.
Jis nurodė, kad Norvegijoje pareigūnai su nuteistaisiais kai kuriais atvejais kartu valgo, geria kavą, važiuoja slidinėti ar žvejoti. Dėl to dar mokymų metu buvo keliami klausimai, kokios yra šio modelio ribos. D. Čekavičiaus teigimu, dabartinė situacija rodo, kad darbuotojai nebežino, kiek gali sau leisti ir kada noras padėti kalinamiesiems tampa neleistinas.
M. Kairys priminė, kad Vilniaus kalėjimas buvo vienas pirmųjų, dalyvavusių dinaminio saugumo modelio projekte. Visi pareigūnai lankė specialius mokymus, vyko į stažuotes Norvegijoje, o Lietuvoje mokymus vedė Lietuvos ir Norvegijos instruktoriai.
LKT vadovas teigė, kad darbuotojai buvo supažindinti su aiškia riba tarp leistino ir neleistino elgesio. Jo nuomone, ši riba turėtų būti ypač gerai žinoma D. Čekavičiui, kuris daug metų dirba sistemoje. Per spaudos konferenciją D. Čekavičius nurodė kalėjimų sistemoje dirbantis nuo 1997 m.
Teisingumo ministerija pateikė rekomendacijas
Po paviešintų atvejų, kai LKT darbuotojos palaikė romantinius santykius su nuteistaisiais, Teisingumo ministerija tarnybai pateikė rekomendacijas, skirtas profesinei etikai, organizacinei kultūrai ir darbuotojų emociniam atsparumui stiprinti.
Ministerija siūlo kalėjimų ir administracijos padalinių vadovams su darbuotojais papildomai aptarti profesinių ribų laikymąsi, tarnybinę etiką, interesų konfliktų prevenciją, manipuliavimo ir netinkamo poveikio rizikas.
Darbuotojams taip pat rekomenduojama priminti pareigą su nuteistaisiais ir suimtaisiais palaikyti profesionalų bei objektyvų santykį. Jie turėtų vengti situacijų, galinčių lemti priklausomybę, palankumą ar interesų konfliktą, atpažinti manipuliacijos požymius ir apie galimus pažeidimus informuoti vadovybę.
Be to, siūloma įvertinti darbuotojų psichologinės ir emocinės pagalbos poreikį bei prireikus organizuoti tokios pagalbos teikimą. Vadovai turėtų sudaryti galimybes darbuotojams išsakyti klausimus, abejones ir nerimą dėl situacijos poveikio jų darbui bei reputacijai.
Ministerija rekomenduoja įvertinti ir mokymų poreikį tarnybinės etikos, profesinių ribų, manipuliacijų atpažinimo, atsparumo netinkamam poveikiui bei korupcijos prevencijos srityse.
Atskiras dėmesys siūlomas skirti vadovų pasirengimui veikti krizėse. Turėtų būti įvertinta, ar kalėjimų administracijos padalinių vadovai geba laiku pateikti darbuotojams aiškią, objektyvią ir vieningą informaciją, valdyti emocines reakcijas, palaikyti stabilų mikroklimatą bei pastebėti streso, įtampos ar motyvacijos mažėjimo požymius.
Prireikus vadovams siūloma organizuoti mokymus krizių komunikacijos, darbuotojų emocinio palaikymo ir organizacinės kultūros stiprinimo temomis.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
