Kylant būsto kainoms, jauni žmonės vis dažniau svarsto, ar šiandien dar įmanoma savarankiškai įsigyti nuosavą būstą. Vieniems į pagalbą ateina tėvų santaupos, nupirktas butas ar pradinis įnašas, o kiti viską turi pasiekti patys. Tačiau finansinį klausimą neretai lydi ir psichologinis spaudimas: ar tėvai iš tikrųjų turėtų jaustis įpareigoti padėti vaikams?
Apie tokio spaudimo priežastis, jo poveikį šeimai ir būtinybę iš anksto aptarti finansinę paramą naujienų portalui tv3.lt pasakojo psichologas Gediminas Navaitis.
Pagalba priklauso nuo šeimos galimybių
G. Navaitis pabrėžia, kad šeimų finansinė padėtis labai skiriasi. Vieni tėvai gali padėti vaikams įsigyti būstą, o kiti patys gyvena iš pensijos ir tokios paramos suteikti neturi galimybės.
Psichologo teigimu, vienose šeimose lūkestis, kad tėvai prisidės prie būsto įsigijimo, jaučiamas stipriai, o kitose tokio spaudimo apskritai nėra. Viskas pirmiausia priklauso nuo to, kokias finansines galimybes turi patys tėvai.
Be to, pasikeitė amžius, kuriame žmonės kuria šeimą. Šiandien santuoka dažnai sudaroma gerokai vėliau nei prieš kelis dešimtmečius, todėl kitaip vertinamas ir jauno žmogaus finansinis savarankiškumas.
G. Navaitis mano, kad dėl šių pokyčių skirtingų kartų galimybių nereikėtų lyginti tiesiogiai. Nors trisdešimtmečiai dažnai yra savarankiški, jų tėvai, gyvenantys iš pensijos, nebūtinai gali suteikti didelę finansinę paramą.
Kita vertus, visuomenėje yra ir šeimų, kurių tėvai sukaupė daugiau turto arba sukūrė sėkmingą verslą. Tokiose šeimose vaikai gali pagrįstai tikėtis didesnės pagalbos.
Kaltę sustiprina lyginimasis su kitais
Neturėdami galimybės padėti vaikams, kai kurie tėvai vis tiek pradeda jaustis kalti. Jie mato šeimas, kurios vaikams nuperka būstą ar sumoka pradinį įnašą, todėl ima manyti, kad savo vaikams nesuteikė pakankamai gero starto.
Pasak G. Navaičio, kaltės jausmą dažnai sukelia ne tikra pareiga, o pasirinkimas lyginti save su kitais. Šeimos negali visiems vaikams suteikti vienodų finansinių galimybių, tačiau tai savaime nereiškia, kad tėvai dėl to turėtų save kaltinti.
Psichologas pabrėžia, kad žmogus gali pats spręsti, kaip vertinti savo gyvenimą ir turimas galimybes. Nuolatinis savęs graužimas dėl įsivaizduojamo materialinio įsipareigojimo gali užgožti kitus svarbius gyvenimo dalykus.
Tokį spaudimą sustiprina ir visuomenėje paplitęs įsivaizdavimas, kad „geri“ tėvai privalo padėti vaikams įsigyti būstą. Tėvai, neturintys tam lėšų, dėl to gali pasijusti neatlikę savo pareigos. Tačiau, anot psichologo, tokia prievolė nėra savaime suprantama.
Neaptarta parama gali tapti konfliktų priežastimi
Finansinės pagalbos klausimą šeimoje svarbu aptarti atvirai. Reikėtų iš anksto aiškiai susitarti, kokia parama suteikiama ir ko iš jos tikisi kiekvienas šeimos narys. Priešingu atveju pinigai ateityje gali tapti priekaištų, neišsakytų lūkesčių ar nesutarimų šaltiniu.
G. Navaitis taip pat ragina pagalvoti apie teisinius įsipareigojimus. Ypač tai svarbu, kai kalbama apie dideles sumas ir būsto įsigijimą.
Jeigu parama nėra aiškiai įforminta, vėliau gali kilti ginčų, pavyzdžiui, jaunai šeimai iširus. Tuomet gali būti neaišku, kam buvo perduoti pinigai ir ar jie buvo dovana, ar kitokio pobūdžio finansinė pagalba.
Todėl, pasak psichologo, vien tarpusavio pasitikėjimo ne visada pakanka. Didesnės dovanos patvirtinimas teisiškai yra įprastas ir normalus sprendimas.
