Lietuvoje vos po kelių šiltesnių dienų neretai prasideda audros ir škvalai. Būnant namuose tokiu metu galima jaustis saugiau, tačiau kelyje užklupusi audra vairuotojams gali sukelti ypač sudėtingas ir pavojingas sąlygas.
Audra Lietuvoje (nuotr. Paulius Peleckis/BNS, R. Riabovas, 123rf.com)
Užlieti automobiliai, avarijos ir kitos nelaimės – tik dalis reiškinių, lydinčių stiprias audras bei škvalus. Kaip tokioje situacijoje elgtis kelyje, paaiškino „Eurodraivas“ vairavimo mokyklos instruktorius Rytis Rutkauskas.
Kodėl per audrą vairuoti ypač pavojinga?
R. Rutkausko teigimu, audros metu vairavimo sąlygos tampa gerokai sudėtingesnės nei įprastai. Stipriai suprastėja matomumas, o dėl intensyvaus lietaus net tinkamai veikiantys valytuvai ne visada pajėgia užtikrinti aiškų vaizdą kelyje. Dėl to padidėja eismo įvykių tikimybė.
Vairuotojams taip pat sunku įvertinti vandens gylį užlietuose kelio ruožuose. Įvažiavus į duobę ar gilesnę balą galima apgadinti automobilį.
Dar viena rimta grėsmė – akvaplanavimas. Tuomet padangos praranda sukibimą su kelio danga, o automobilis gali pradėti slysti ir tapti sunkiai valdomas. Šis vandens pleišto reiškinys ypač pavojingas.
Esant šlapiai kelio dangai rizikingesni tampa ir staigūs veiksmai – stabdymas, vairo pasukimas ar krypties keitimas. Kadangi automobilio sukibimas su keliu sumažėja, bet koks staigus judesys gali sukelti slydimą.
Instruktorius pabrėžė, kad audros metu būtina sumažinti greitį. Kuo greičiau važiuojama, tuo sunkiau padangoms pašalinti vandenį nuo kelio paviršiaus, o net ir geros būklės padangos turi savo galimybių ribas.
Užlietas kelias: kada geriau apsisukti?
Audros metu pavojų kelia ir užlietos miestų gatvės. R. Rutkauskas pataria pirmiausia rinktis kitą maršrutą ir nerizikuoti važiuoti per vietą, kurios vandens gylis nežinomas.
Jeigu kelias užlietas, o galimybės pasukti kitu keliu nėra, vairavimo instruktorius rekomenduoja išvažiuoti atbulomis ir ieškoti kito išvažiavimo.
Prieš priimant sprendimą taip pat būtina įvertinti automobilio galimybes. Vairuotojai neretai jas pervertina ir bando įveikti giliai apsemtus ruožus, tačiau toks bandymas gali baigtis užgesusiu arba sugadintu automobiliu.
Jeigu į apsemtą vietą jau įvažiuota, svarbu atkreipti dėmesį į vandens gylį. Didesnis greitis sukuria didesnę bangą, todėl padidėja tikimybė, kad vanduo pasieks svarbias automobilio dalis.
R. Rutkausko teigimu, į vietą nereikėtų važiuoti, jei vanduo siekia ar viršija vairuotojo durelių apačią. Vien automobilio stovėjimas vandenyje nebūtinai reiškia, kad jis iš karto bus sugadintas, tačiau važiuojant susidariusi banga gali patekti į variklį. Tokiu atveju gresia labai rimti ir brangiai kainuojantys gedimai.
