Galingos audros padariniai kai kur nusidriekė ne vieną kilometrą. Specialistai teigia, kad pagal mastą ši stichija galėjo būti viena stipriausių pastaruoju metu Lietuvoje.
Stichija niokojo kelius, automobilius ir derlių
Gūsingo vėjo padariniai užfiksuoti kelyje link Kazlų Rūdos. „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ viena skaitytoja pranešė, kad audros pėdsakai tęsėsi dar maždaug 10 kilometrų.
Panašus vaizdas matomas ir Anykščių rajone – kelią nuklojo nuo medžių nuplėšti lapai.
Stiprus vėjas apgadino daugybę automobilių, kurie stovėjo daugiabučių namų aikštelėse ir kitose vietose. Tikėtina, kad įvairiose šalies vietovėse nukentėjo ir ūkininkų derlius, sodybos bei kitas augalinis turtas.
Rokiškio rajone vėjas medžius vertė net su šaknimis.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad Vakarų Lietuvoje smarkus vėjas ir gausus lietus stipriai nuniokojo dar nenuimtą derlių.
Jis nurodė, kad savaitgalį regioną vienu metu užklupo dvi stichijos – stiprus vėjas ir lietus, o per kelias paras iškrito daugiau nei 100 mm kritulių. Nenuimtas derlius buvo iškultas, išlaužytas ir apsemtas, o ką tik pasėtos kultūros – užplaktos ir išplautos. A. Vanagas tokį scenarijų prilygino praėjusių metų situacijos pasikartojimui.
Šią audrą lygina su 2024-ųjų stichija
„Facebook“ grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ skelbta, kad šio savaitgalio audra savo padariniais priminė prieš dvejus metus, 2024-aisiais, praūžusią stichiją. Abi audros išvertė daug medžių ir nutraukė elektros laidų, tačiau naujausioji preliminariai galėjo būti viena stipriausių pastaruoju metu.
Pranešime audros lyginamos pagal skirtingus kriterijus. Šių metų rugpjūčio 22-osios stichija, kaip ir 2024 m. liepos 28–29 d. audra, buvo susijusi su pietiniu ciklonu. Pagal ESO skelbtą be elektros likusių klientų skaičių šiemet jų buvo gerokai daugiau: 2024 m. liepos pabaigoje elektros neturėjo apie 160 tūkst. klientų, o šiemet – apie 268 tūkst., arba 1,7 karto daugiau.
Vertinant kritulių kiekį, drėgnesnė buvo 2024 m. liepos 28–29 d. audra. Tąkart daugelyje vietovių iškrito daugiau lietaus, o Telšiuose, Šiauliuose ir Laukuvoje kritulių kiekis viršijo 100 mm – tai sudarė 1,2–1,4 mėnesio normos. Šiemet daugiausia kritulių išmatuota Šilutėje – per mažiau nei parą jų buvo 82,5 mm.
Pagal didžiausią išmatuotų vėjo gūsių greitį šių metų audra buvo stipresnė ir apėmė didesnę šalies teritoriją. Žemyno gilumoje gūsiai siekė 24–28 m/s, o kai kurios stotelės fiksavo ir 29–31 m/s vėjo pūstelėjimus. Prieš dvejus metus 24–28 m/s stiprumo gūsiai apėmė mažesnę Lietuvos dalį.
Remiantis šia glausta informacija, šių metų audra preliminariai laikoma stipresne ir padariusia žalos didesnei šalies teritorijai.
Žalų suma jau viršijo 1 mln. eurų
Praėjusį šeštadienį Lietuvoje siautęs stichinis vėjas ir liūtis nuostolių pridarė visuose šalies regionuose. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pirmadienio rytą buvo užregistruota daugiau nei 1,7 tūkst. kreipinių, o bendra žalų suma viršijo 1 mln. eurų.
Bendrovė prognozuoja, kad gyventojams toliau pranešant apie audros padarytą žalą, ši suma didės ir gali pasiekti 3 mln. eurų.
„Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus šią audrą pavadino didžiausia šių metų stichija, vertinant kreipinių registravimo tempą ir poveikį gyventojų turtui. Daugiausia pranešimų sulaukta dėl vėjo apgadintų pastatų ir kito turto, medžių bei jų šakų padarytos žalos, taip pat liūčių sukeltų užliejimų.
Anot jo, dėl lūžusių medžių ir šakų apgadintų automobilių žalų suma jau perkopė 100 tūkst. eurų.
Pranešimų dėl audros padarinių turtui ir transporto priemonėms sulaukta iš visų 60 šalies savivaldybių. Labiausiai nukentėjo Kauno ir Vilniaus miestai bei rajonai, taip pat Panevėžio, Kaišiadorių, Kėdainių, Utenos ir Klaipėdos rajonų savivaldybės.
Dalis gyventojų apie nuostolius kol kas negali pranešti, nes kai kuriuose regionuose audros metu buvo nutrūkęs elektros tiekimas ir fiksuoti mobiliojo ryšio sutrikimai. Todėl žalos registravimui netaikomas trijų darbo dienų terminas – apie ją galima informuoti ir vėliau.
