Kauno apygardos prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) galės aiškintis, kam priklausė 11 banko kortelių, kurių kvitus savivaldybei pateikė Birštono merė Nijolė Dirginčienė. Tokį Kauno apygardos prokuroro Dariaus Valkavičiaus prašymą antradienį patenkino Lietuvos apeliacinis teismas Vilniuje, nagrinėjantis merės baudžiamąją bylą.
Prokuratūra apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo Kauno apygardos teismas politikę išteisino. Apeliaciniame teisme N. Dirginčienę siekiama pripažinti kalta dėl savivaldybės lėšų pasisavinimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.
Prokuratūros teigimu, perkant degalus buvo naudojamos 37 skirtingos nuolaidų kortelės. Ikiteisminio tyrimo metu STT pavyko nustatyti ne visų banko kortelių savininkus – 11 jų liko nežinomi.
Prokuroras teismo posėdyje prašė pavesti nustatyti, kam šios kortelės buvo išduotos. D. Valkavičius aiškino, kad tyrimo metu duomenys buvo renkami, tačiau dėl degalines aptarnavusių įmonių veiklos specifikos kai kurių kortelių savininkų nustatyti nepavyko. Jo vertinimu, pritaikius kitą paieškos būdą tai galėtų būti padaryta.
Merės advokatas Gintaras Černiauskas su tokiu prašymu nesutiko. Jis teigė, kad savivaldybei pateikiamam kvitui nebuvo keliamas reikalavimas turėti visus rekvizitus, todėl papildomi veiksmai esą tik apsunkintų ir vilkintų procesą. Gynėjas taip pat sakė nežinantis, apie kokius prokuroro minimus algoritmus kalbama, nes pirmosios instancijos teisme šis klausimas nebuvo nagrinėtas.
N. Dirginčienė palaikė savo advokato poziciją, tačiau trijų teisėjų kolegija prokuroro prašymą patenkino. Teisėja Aiva Survilienė pabrėžė, kad kortelių savininkų nustatymas bylai yra svarbus: prireikus juos reikės surasti, nustatyti jų gyvenamąsias vietas ir išsiųsti šaukimus į teismą.
Į posėdžius dar kartą bus kviečiami šeimos nariai
Kauno apygardos teisme N. Dirginčienė aiškino, kad automobilį prižiūrėjo ir degalais rūpinosi jos sutuoktinis, o kvitus vėliau perduodavo jai. Daugiau nei 30 kartų už degalus buvo atsiskaityta jos sutuoktinio kortele.
Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė dar kartą apklausti N. Dirginčienės sutuoktinį Joną Dirginčių. Pirmosios instancijos teisme jis jau buvo liudijęs ir pasakojo nuolat prižiūrėjęs šeimos automobilį.
J. Dirginčius aiškino, kad automobilio priežiūra šeimoje buvo jo nerašyta pareiga. Jis sakė turėjęs savo ir kartu gyvenusių tėvų korteles, o kadangi šeimos pinigai buvo bendri, už degalus mokėdavo ta kortele, kuri tuo metu pasitaikydavo po ranka. Vyro teigimu, sutuoktinė dažnai prašydavo ją pavežti, nors pati vairuoja.
Apeliaciniame teisme taip pat turėtų būti apklausta N. Dirginčienės marti Jūratė Dirginčienė.
Prokuroras D. Valkavičius merei prašo skirti tokią pačią bausmę, kokios reikalavo ir pirmosios instancijos teisme: 10 tūkstančių eurų baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – ketveriems metams atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje.
Valstybės kaltintojas pabrėžė, kad meras ir vicemerai galėjo naudotis administracijos ištekliais, todėl papildomos išlaidos turėjo būti pagrįstos. Tokias išmokas, jo teigimu, buvo galima gauti tik tuo atveju, jei savivaldybė nesuteikdavo transporto ir neapmokėdavo kanceliarinių išlaidų. Prokuroras mano, kad naudodamasi tarnybiniu automobiliu merė tuo pat metu negalėjo patirti ir deklaruoti tokių papildomų išlaidų.
D. Valkavičius taip pat atkreipė dėmesį, kad, remiantis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, N. Dirginčienė komandiruočių Prancūzijoje, Belgijoje, Kinijoje, Čekijoje ir kitose užsienio valstybėse metu tuo pat metu deklaravo degalų išlaidas Lietuvoje. Be to, nustatytas atvejis, kai merė dalyvavo savivaldybės tarybos posėdyje, tačiau tuo pačiu metu deklaravo degalų pylimą.
Viename iš savivaldybei pateiktų kvitų taip pat buvo nurodytos išlaidos cigaretėms „L&M“ ir saldainiams „Pupa“.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
