Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį išvyksta į dvišalį vizitą Vašingtone, Jungtinėse Valstijose. Susitikimuose numatoma kalbėtis apie Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą bei saugumo padėtį regione.
Prieš kelionę žurnalistams ministras teigė, kad Vašingtone jo laukia nemažai susitikimų su įvairiomis institucijomis. Pagrindinės temos, anot jo, bus regioninis saugumas ir dvišaliai santykiai, kuriuos Lietuva siekia išplėsti į ilgalaikį strateginį bendradarbiavimą ekonominio saugumo srityje.
Paklaustas, ar susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio (Marku Rubiju), K. Budrys konkrečių pašnekovų neįvardijo.
Kiek anksčiau rugsėjį premjeras Mindaugas Sinkevičius išreiškė viltį, kad į JAV vykstantis ministras iš Vašingtono parveš „gerų žinių“ dėl amerikiečių karių dislokavimo Lietuvoje. K. Budrys savo ruožtu sakė, kad Vyriausybės vadovo lūkestis dėl JAV karių buvimo šalyje nėra „nesunešiojama kurpaitė“.
JAV karių klausimas bus tarp pagrindinių temų
K. Budrys patvirtino, kad vizito metu bus aptartas JAV karių buvimas Lietuvoje. Tai, jo teigimu, yra viena svarbiausių Vilniaus ir Vašingtono dvišalio bendradarbiavimo sričių.
Ministras pabrėžė, kad Lietuva amerikiečiams siūlo, jo vertinimu, geriausias sąlygas pasaulyje tiek ginkluotės užtikrinimo, tiek karių treniravimo požiūriu. Vilnius, anot jo, turi tam svarbių argumentų. Kartu Lietuva save mato ne vien kaip saugumą priimančią, bet ir kaip jį užtikrinančią valstybę. K. Budrys teigė, kad Lietuva pasirengusi prisidėti prie JAV siekio užtikrinti laivybą Hormuzo sąsiauryje.
Pasak ministro, su Jungtinėmis Valstijomis galima plėsti strateginę darbotvarkę ir ekonomikos srityje. Jis išskyrė energetikos bendradarbiavimą, taip pat Vyriausybės pritarimą Lietuvos prisijungimui prie kritinių mineralų ir „Pax Silica“ iniciatyvų. Tai, K. Budrio teigimu, sudarytų daugiau galimybių dialogui aukštųjų technologijų srityje.
BNS skelbė, kad šiuo metu JAV peržiūri savo karių buvimą Europoje. Vasarą Lietuvoje rotaciją baigė daugiau nei tūkstantis amerikiečių karių, tačiau dalis jų šalyje liko.
Dar rugpjūtį JAV Europos valstybėms išsiuntė klausimyną, prašydamos nurodyti, kokią pažangą jos padarė prisiimdamos pagrindinį vaidmenį ginant žemyną. Tai įvyko po susitarimo didinti karinius biudžetus.
JAV karių batalionai Lietuvoje reguliariai dislokuojami nuo 2019 metų. Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Vašingtonas pakeitė savo pajėgų statusą Lietuvoje – jis tapo nepertraukiamu rotaciniu dislokavimu.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
