Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sukritikavo krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną. Anot jos, nors gynybai skiriamas rekordinis finansavimas, šie pinigai į realių pajėgumų stiprinimą nepatenka taip greitai, kaip turėtų.
Penktadienį Žinių radijui V. Čmilytė-Nielsen teigė turinti priekaištų ministrui dėl to, kad didelės biudžeto lėšos nepakankamai sparčiai virsta konkrečiais gynybos pajėgumais. Politikės vertinimu, dalį problemos lemia ne tik sudėtingi pirkimai, bet ir tai, kad institucijoms, atsakingoms už gynybos pajėgumų kūrimą, trūksta darbuotojų, ekspertų bei vadybinių gebėjimų. Tarp tokių įstaigų ji paminėjo Gynybos resursų agentūrą.
Politikė taip pat atkreipė dėmesį į neužpildytas viceministrų vietas Krašto apsaugos ministerijoje (KAM). Jos teigimu, pats R. Kaunas yra pripažinęs, kad jo komandoje trūksta viceministrų, todėl gynybos pajėgumų stiprinimo ir pirkimų sritį šiuo metu kuruoja pats ministras.
V. Čmilytė-Nielsen perspėjo, kad ateityje gali būti vertinama, kaip buvo panaudotas gynybai skirtas finansavimas. Jos manymu, po metų, dvejų ar vėliau atsigręžus į priimtus sprendimus, gali kilti klausimų, kodėl skyrus rekordines lėšas pritrūko vadybinių gebėjimų jas tinkamai panaudoti.
Liberalų sąjūdžio vadovė taip pat pasisakė apie pastarųjų dienų incidentus, susijusius su dronais. Ji teigė, kad Lietuva oro gynybą stiprina pernelyg lėtai, todėl vieno sėkmingai numušto drono nereikėtų vertinti kaip priežasties atsipalaiduoti. Pasak politikės, būtina toliau ruoštis galimoms naujoms grėsmėms.
V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad šiuo metu Lietuva remiasi sąjungininkais, kurie yra šalyje ir gali padėti susidoroti su kai kuriomis grėsmėmis. Vis dėlto, jos vertinimu, pati Lietuva oro gynybos srityje juda per lėtai.
Rugsėjo 10 d. Seimo Liberalų frakcijoje apsilankęs R. Kaunas teigė, kad KAM pavaldi Gynybos resursų agentūra yra reformuojama. Pasak ministro, keičiamos procedūros, siekiama paspartinti įsigijimus ir ieškoma naujų darbuotojų.
R. Kaunas nurodė, kad agentūrai ieškoma „keliolikos“ specialistų. Kol jų paieška dar vyksta, pagalbos esą gali būti prašoma iš atitinkamų kariuomenės padalinių.
Ministras taip pat sakė, kad nuo rugsėjo 1-osios visi KAM pirkimai planuojami vienoje sistemoje. Jo teigimu, tai turėtų sudaryti sąlygas greičiau sisteminti ir analizuoti duomenis.
Neįvykusių pirkimų dalis per metus smarkiai išaugo
ELTA primena, kad Valstybės kontrolės audito duomenimis, neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis padidėjo nuo 24 proc. 2023 m. iki 59 proc. pernai.
Auditoriai nustatė, kad tam įtakos turėjo pasikeitę poreikiai, neparengti operaciniai reikalavimai, laiku nepateikti tiekėjų pasiūlymai ir perkančiosioms organizacijoms nepriimtinos kainos.
Valstybės kontrolė taip pat konstatavo, kad kai kurių pirkimų sprendimai priimami per ilgai. 42 proc. vertintų pirkimų derinimas su patariamosiomis institucijomis truko nuo 30 iki 374 dienų, nors rekomenduojama, kad visas tarptautinis pirkimas neviršytų 180–240 kalendorinių dienų.
KAM pranešė, kad rudenį Vyriausybei ketina pateikti projektus, skirtus gynybos įsigijimų procesams efektyvinti.
