Šį rudenį gyventojams teks atidžiau planuoti, kaip tvarkyti nukritusius lapus, nupjautą žolę ir kitas sodo atliekas. Nuo gegužės 1-osios žaliųjų atliekų deginimas lauke uždraustas didesnėje teritorijoje, o specialistai perspėja jų nepalikti ir pūti kieme.
Po itin drėgnos vasaros šlapios lapų bei žolės sankaupos gali tapti tinkama slėptuve šliužams ir vieta jų kiaušinėliams dėti. Aplinkotvarkos įmonės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė pataria, kaip sutvarkyti teritoriją taip, kad joje nesusidarytų palankios sąlygos šliužams.
Kur žaliųjų atliekų deginti nebegalima
Anksčiau augalinių atliekų deginimas buvo draudžiamas miestuose ir miesteliuose. Nuo gegužės 1-osios draudimas taikomas ir kurortuose, kurortinėse teritorijose bei sodų bendrijose, kurios nepatenka į miestų teritorijas, išskyrus nustatytas išimtis. Šis reikalavimas galioja tais atvejais, kai augalų ir jų dalių nėra galimybės kompostuoti.
Kaimuose ir viensėdžiuose deginimo tvarka gali būti kitokia, nes ją turi teisę nustatyti savivaldybės.
Viena išimčių taikoma sausoms šakoms ir kitoms sumedėjusioms augalų dalims. Laikantis nustatytų sąlygų, tam tikrais atvejais galima sudeginti iki 1 kub. metro tokių atliekų. Tačiau ši išimtis negalioja lapams ir nupjautai žolei.
Nugenėtą ar nukirstą medį galima išdžiovinti, paruošti kaip kurą ir naudoti krosnyje, grilyje ar šašlykinėje.
Drėgnos sankaupos tampa šliužų slėptuvėmis
Ruošiant kiemą žiemai nebūtina surinkti kiekvieno lapo. Svarbiausia nepalikti storų, ilgai drėgmę išlaikančių lapų, žolės ar kitų žaliųjų atliekų krūvų.
Tokiose sankaupose šliužai gali slėptis ir dėti kiaušinėlius. Vienas invazinis šliužas per metus jų gali padėti iki 500, todėl rudenį paliktos drėgnos atliekų krūvos problema gali virsti jau kitą pavasarį.
Dažna klaida – pradėti tvarkyti kiemą iš anksto nepasirūpinus, kur bus dedamos surinktos atliekos. D. Skrupskelienė rekomenduoja prieš imantis darbų įvertinti, kiek atliekų susidarys ir ar jos bus dedamos į tam skirtą konteinerį, kompostuojamos arba tvarkomos kitu būdu.
Dalį lapų galima panaudoti kompostui ar mulčiui, tad išvežti visko nebūtina. Vis dėlto ir kompostavimo vieta turi būti prižiūrima: žaliąsias atliekas geriau kaupti vienoje tam skirtoje vietoje, o aplink kompostinę nepalikti išsibarsčiusių lapų, žolės ar kitų pūvančių likučių.
Jei kompostinėje nebeliko vietos
Nedideliame sklype vienas paprasčiausių būdų tvarkyti žaliąsias atliekas – jas kompostuoti. Tačiau rudenį per trumpą laiką jų gali susidaryti daugiau, nei telpa kompostinėje, ypač kai dėl drėgmės žolė vis dar sparčiai auga.
Perteklines atliekas galima nuvežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles. Jose priimami lapai, nupjauta žolė, piktžolės, smulkios šakos ir kitos augalinės atliekos. Daugelyje aikštelių iš gyventojų jos surenkamos nemokamai, tačiau gali būti taikomi savivaldybių nustatyti kiekio ar kiti ribojimai.
Žaliųjų atliekų negalima mesti į mišrių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų. Taip pat jų negalima išvežti į pamiškę, net jei atrodo, kad jos savaime suirs.
Netinkamai paliktos žolės ir lapų krūvos ilgai išlaiko drėgmę, gali pritraukti įvairių gyvių, įskaitant invazinius šliužus, ir pradėti skleisti nemalonų kvapą.
Jei atliekų daug ir nėra galimybės jų pristatyti į aikštelę, galima užsisakyti jų išvežimą didmaišiais arba specialiais konteineriais. Tokia paslauga gali pasinaudoti ir keli kaimynai kartu.
Į šiuos didmaišius bei konteinerius galima dėti tik augalinės kilmės atliekas. Vazonai, buitinės atliekos ir kitos priemaišos apsunkina rūšiavimą bei tolesnį tvarkymą.
Taigi šį rudenį žaliųjų atliekų daugelyje vietų deginti nebegalima, tačiau jų nederėtų palikti ir pūti kieme. To, ko nepanaudosite kompostui ar mulčiui, reikėtų atsikratyti tinkamai – išvežti arba perduoti atliekų tvarkytojams.
