Sideratai padeda papildyti dirvą organinėmis medžiagomis, pagerinti jos struktūrą, slopinti piktžoles ir išlaikyti žemės derlingumą po daržovių derliaus. Tačiau svarbu žinoti, kada juos sėti ir kurią kultūrą pasirinkti.
Kokie sideratai tinkamiausi rudeniui
Rudenį atsilaisvinusiose lysvėse dažniausiai sėjamos garstyčios, facelijos, aliejiniai ridikai, avižos, rugiai ir vikiai. Tinkamiausias pasirinkimas priklauso nuo to, kokias dirvožemio savybes norite pagerinti.
Baltosios garstyčios greitai sudygsta ir užaugina daug žaliosios masės. Jos tinka sėti po bulvių, pomidorų, agurkų bei kitų daržovių. Vis dėlto būtina laikytis sėjomainos: garstyčių nereikėtų rinktis prieš kopūstus, ridikėlius, ridikus, ropes ir kitus bastutinius augalus, nes jos priklauso tai pačiai šeimai.
Facelija laikoma vienu universaliausių sideratų. Ji gali augti po daugelio daržovių, įskaitant bulves, pomidorus, agurkus ir cukinijas. Šis augalas sparčiai vystosi, todėl ypač tinka lysvėms, kurios atsilaisvino po ankstyvo derliaus.
Pašariniai, arba aliejiniai, ridikai naudingi suslėgtai ir sunkesnei žemei – jų šaknys padeda ją purenti. Juos galima sėti po bulvių, pomidorų, agurkų ir kitų kultūrų, tačiau prieš bastutinius augalus, tokius kaip kopūstai, ridikėliai ir ridikai, jų geriau nesirinkti.
Avižos taip pat tinka sunkesniam dirvožemiui ir lysvėms, iš kurių neseniai pašalintos daržovės. Jos gali būti sėjamos po bulvių, pomidorų, agurkų bei kitų kultūrų, o dažnai maišomos su vikiais.
Rugiai pasirenkami tuomet, kai lysvės atsilaisvina vėliau. Juos galima sėti po įvairių daržovių, taip pat po bulvių ir pomidorų. Šie augalai atsparūs šalčiui ir gali tęsti augimą pavasarį.
Vikiai – ankštinis sideratas, galintis praturtinti dirvožemį azotu. Jie tinkami po daugelio daržovių ir dažnai sėjami kartu su avižomis arba rugiais. Tačiau po žirnių, pupelių ir kitų ankštinių kultūrų vikių geriau nesėti.
Kada pradėti sėją
Sėjos terminus lemia pasirinktas augalas ir orai. Pagrindinė sąlyga – iki nuolatinių šalčių sideratai turi spėti įsišaknyti ir užauginti pakankamai žaliosios masės.
Garstyčias ir facelijas geriausia pasėti iškart, kai tik atsilaisvina lysvė. Rudens pradžioje jos dar spėja sudygti ir sustiprėti. Aliejinių ridikų taip pat nereikėtų atidėlioti: kuo anksčiau jie pasėjami po derliaus nuėmimo, tuo geriau išsivysto jų šaknys.
Avižos paprastai sėjamos rudens pradžioje, nes greitai sudygsta ir tinka plotams po ankstyvųjų daržovių. Vikių bei avižų mišinį dažniausiai rekomenduojama sėti rugsėjo pradžioje, tačiau konkretų terminą reikėtų derinti prie regiono ir orų prognozės.
Rugiai gali būti sėjami vėliau, todėl jie tinka lysvėms, kurios atsilaisvina jau rugsėjį.
Kaip pasiruošti sėjai
Pirmiausia iš lysvės pašalinamos piktžolės ir augalų liekanos, o dirva lengvai supurenama. Sėklos išbarstomos kuo tolygiau ir negiliai įterpiamos grėbliu.
Smulkių garstyčių ir facelijų sėklų nereikėtų įterpti giliai – jos geriau sudygsta būdamos negiliai dirvoje.
Sideratus reikėtų nupjauti ir įterpti į žemę tada, kai jie jau suformuoja pakankamai žaliosios masės. Svarbu neleisti augalams subrandinti sėklų, nes kitąmet gali pasirodyti savaime sudygusių augalų.
Vertinant sėjos laiką, neužtenka vadovautis vien kalendoriumi. Šiltas ruduo gali pailginti augalų vystymąsi, o anksti prasidėję šalčiai vėlyvą sėją gali padaryti mažiau veiksmingą.
Todėl verta laikytis paprastos taisyklės: kai tik lysvė atsilaisvina, sideratų sėjos neatidėliokite. Kuo greičiau jie uždengs dirvą, tuo daugiau naudos spės suteikti jai iki žiemos.
