Susisiekimo ministerijos, kuriai vadovauja ministras Juras Taminskas, siūlomi Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai sukėlė dviratininkų bendruomenės susirūpinimą. Planuojama atsisakyti privalomo minimalaus atstumo lenkiant dviratininkus ir keisti jų važiavimo kelkraščiu tvarką. Dviratininkų teigimu, tai gali padidinti nelaimių keliuose riziką.
Bendruomenė tvirtina, kad pakeitimai nebuvo derinti su dviratininkų atstovais, susilpnintų pažeidžiamiausių eismo dalyvių teisinę apsaugą ir reikštų atsitraukimą nuo pastaraisiais metais Lietuvoje stiprintų saugumo standartų bei Europoje taikomos praktikos. Vis dėlto patys dviratininkai siūlo sprendimą vairuotojams – tam tikromis sąlygomis leisti lenkiant kirsti ištisinę liniją.
Dėl numatomų KET pakeitimų į Prezidentą, Seimo pirmininką, Vyriausybę ir Susisiekimo ministeriją kreipėsi tūkstančius šalies dviratininkų vienijanti nevyriausybinė organizacija „Minam100“. Kreipimąsi taip pat palaiko Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos dviračių sporto ir kitų šakų federacijos bei dviračių renginio „Velomaratonas“ organizatoriai.
Reikalauja neatsisakyti aiškaus lenkimo atstumo
Didžiausią nerimą kelia ministerijos siūlymas konkretų saugų atstumą paversti tik rekomendacija. Šiuo metu KET reikalauja, kad lenkiantis dviratininką vairuotojas važiuodamas iki 50 km/val. greičiu paliktų ne mažesnį kaip 1 metro šoninį tarpą, o važiuodamas didesniu greičiu – bent 1,5 metro. Ministerija siūlo šio reikalavimo privalomumo atsisakyti.
VšĮ „Minam100“ prezidentės Loretos Šlėguvienės vertinimu, toks pakeitimas būtų ne techninis taisyklių pataisymas, o reikšmingas dviratininkų teisinės apsaugos sumažinimas.
Ji pabrėžia, kad 1 arba 1,5 metro taisyklė yra viena svarbiausių dviratininkų gyvybę saugančių nuostatų. Automobiliai dėl savo masės, dydžio ir greičio kelia didesnį pavojų žmogui, kuris neturi fizinės apsaugos. Net nestiprus kontaktas ar arti pravažiuojančio automobilio sukeltas oro srautas gali dviratininką pargriauti ir sunkiai sužaloti.
Privalomi 1 ir 1,5 metro atstumai Lietuvoje įsigaliojo 2024 m. gruodžio 1 d., po kelerius metus trukusių ekspertinių diskusijų. Šlėguvienės teigimu, taisyklę pavertus rekomendacija nebeliktų aiškios vairuotojo atsakomybės ribos. Rekomendacijos nesilaikymas nebūtų KET pažeidimas, todėl teisėsaugai būtų sunkiau vertinti pavojingo priartėjimo prie dviratininko atvejus.
Dviratininkų atstovė teigia, kad vairuotojui turi būti aišku, kokio atstumo būtina laikytis, o ne palikta spręsti, ar saugu važiuoti vieno metro, pusės metro ar vos dvidešimties centimetrų atstumu. Jos vertinimu, keliuose, kur klaida gali kainuoti žmogaus gyvybę, tokios interpretacijos neturėtų būti galimos.
Saugaus atstumo svarbą primena ir praėjusią savaitę Druskininkų rajone įvykusi avarija, per kurią buvo sužalotas 2026 m. Lietuvos plento dviračių sporto čempionas Mindaugas Kurlavičius.
Nukentėjęs dviratininkas sako, kad 1,5 metro lenkiant nėra vien skaičius – tai erdvė žmogaus gyvybei. Treniruotės metu, ruošiantis Europos čempionatui, automobilis jį kliudė iš nugaros, nes nebuvo išlaikytas saugus atstumas. Smūgis nubloškė sportininką ant asfalto, jis patyrė daugybinius sužalojimus, o dviratis buvo nepataisomai sugadintas.
M. Kurlavičius teigia, kad šiandien gyvena su skausmu, sužalojimais ir baime, nors nelaimės galėjo būti išvengta. Jis ragina vairuotojus prieš lenkiant pagalvoti apie žmogų, kurį aplenkia, ir primena, kad kelyje būtini pagarba, atsakomybė bei 1,5 metro atstumas.
Dviratininkų kreipimesi taip pat nurodoma, kad privalomas šoninis atstumas taikomas Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Belgijoje, Čekijoje ir kitose Europos valstybėse. Organizacijos teigia, jog nė viena šią taisyklę įtvirtinusi šalis negrįžo prie vien rekomendacinio reguliavimo.
Siūlo vairuotojams leisti kirsti ištisinę liniją
Dviratininkų bendruomenė pripažįsta, kad dabartinė tvarka kai kuriose situacijose gali apsunkinti automobilių vairuotojų manevrus. Jei kelyje yra ištisinė linija, dviratininką ne visada įmanoma aplenkti išlaikant privalomą atstumą. Tačiau, jų nuomone, ši problema neturėtų būti sprendžiama mažinant dviratininkų apsaugą.
Organizacijos siūlo įteisinti galimybę lenkiant dviratininką arba elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotoją kirsti ištisinę eismo juostas skiriančią liniją. Tai būtų galima daryti tik tuo atveju, jei priešpriešinė juosta laisva ir manevras atliekamas visiškai saugiai. Toks sprendimas jau buvo numatytas Seimo rezoliucijoje dėl dviračių eismo saugumo ir kultūros gerinimo.
Šlėguvienė teigia, kad vairuotojams turėtų būti sudaryta galimybė saugiai aplenkti lėčiau važiuojantį dviratininką, tačiau ne važiuoti arčiau jo. Jei priešpriešinė juosta laisva, saugiau būtų leisti kirsti ištisinę liniją ir aplenkti išlaikant 1,5 metro tarpą.
Organizacijos primena, kad ministerija tokį sprendimą buvo raginama svarstyti ir anksčiau. Reaguodama į Seimo rezoliuciją, ji buvo patvirtinusi ketinimą analizuoti kitų valstybių patirtį ir galimus sprendimus. Tačiau dabartiniame projekte, jų vertinimu, pasirinkta priešinga kryptis – ne sudaryti sąlygas saugiam lenkimui, o panaikinti privalomą atstumą.
Kritikuoja ir naują kelkraščių reguliavimą
„Minam100“ nepritaria ir siūlomai dviratininkų važiavimo kelkraščiu tvarkai. Pagal dabar galiojančias KET, jei nėra dviračių infrastruktūros, dviratininkas turi važiuoti tam tinkamu kelkraščiu, padengtu asfaltu arba betonu. Naujoje redakcijoje dangos reikalavimas būtų išbrauktas, paliekant tik formuluotę „tinkamas kelkraštis“.
Organizacijos teigimu, tai ypač svarbu plento dviračių sportui ir triatlonui. Daugelyje Lietuvos kelių kelkraščiai yra apaugę žole, padengti žvyru arba skalda, todėl plento dviračiams nėra tinkami.
Šlėguvienė pažymi, kad plento dviratis nepritaikytas važiuoti žole ar žvyru, o sportininkų pasiekiamu greičiu tokia danga gali būti pavojingesnė nei važiuojamoji kelio dalis. Jos vertinimu, sportuojančius dviratininkus nukreipus į nepritaikytus kelkraščius būtų sukurta nauja saugumo problema ir smarkiai pakenkta vaikų bei suaugusiųjų plento dviračių sportui.
Ministerija taip pat siūlo nustatyti, kad dviratininkas, lenkiantis kitą dviratininką arba elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotoją dviračių take, pėsčiųjų ir dviračių take, dviračių juostoje, kelkraštyje ar šaligatvyje, turėtų važiuoti greičiu, artimu lenkiamo eismo dalyvio greičiui.
„Minam100“ sutinka, kad bendro naudojimo infrastruktūroje būtina saugoti kitus eismo dalyvius. Tačiau, organizacijos nuomone, tai kartu parodo, kad dviračių takai negali būti laikomi tinkama alternatyva plento sportininkų treniruotėms.
Bendro naudojimo takuose važiuoja pėstieji, vaikai ir lėtesni dviratininkai, todėl ten būtinas atsargesnis greitis. Vis dėlto, dviratininkų atstovų teigimu, apribojus sportininkų galimybes treniruotis keliuose, lieka neatsakyta, kur jie galėtų tinkamai treniruotis.
„Minam100“ pabrėžia, kad dviratis nėra vien laisvalaikio priemonė. Juo žmonės kasdien keliauja, sportuoja ir užsiima profesionaliu sportu, todėl saugios sąlygos keliuose svarbios tiek sportininkams, tiek visiems, automobilį keičiantiems dviračiu.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
