Dyzelino kaina Lietuvoje vis dar sukasi apie 2 eurus už litrą. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas įspėja, kad ryškaus degalų atpigimo gali ir nebūti, todėl galintiems rinktis jis rekomenduoja atsisakyti dyzelinių automobilių.
Apie ekonomikos padėtį ir degalų rinkos perspektyvas ekonomistas kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje.
Lietuvos ekonomika tebėra pakilimo stadijoje
Ž. Maurico vertinimu, Lietuvos ekonomika šiuo metu yra tokioje fazėje, kokia ir buvo prognozuota. Pastaraisiais metais šalies ekonomikos raidą esą pavyko numatyti gana tiksliai, o antrąjį ketvirtį fiksuotas augimas taip pat atitiko lūkesčius. Jis buvo pakankamai spartus ir vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje.
Ekonomistas teigė, kad Lietuva yra ekonominio pakilimo laikotarpiu, nors kitose šalyse matoma stagnacija. Viena svarbiausių priežasčių – ilgalaikis augimo ciklas, prasidėjęs maždaug 2014–2015 metais, apytiksliai sutapęs su euro įvedimu.
Po 2009 metų taupymo ir išlaidų mažinimo laikotarpio Lietuva turėjo neišnaudoto potencialo. Anksčiau šalis buvo besivejančiųjų pozicijoje, pasižymėjo didele emigracija ir menku pasitikėjimu, tačiau vėliau įžengė į optimistiškesnį ekonomikos ciklą.
Prie augimo, anot Ž. Maurico, daug prisidėjo pačios Lietuvos pastangos. Šalis buvo mažiau priklausoma nuo užsienio kapitalo, o dalis gyventojų pradėjo grįžti į Lietuvą. Pastaruoju metu ekonomikai papildomą postūmį suteikė ir žmonės iš trečiųjų šalių – Baltarusijos, Ukrainos bei kitų valstybių.
Augant ekonomikai, valstybės biudžetas ne vienus metus surinkdavo daugiau pajamų, nei buvo suplanuota. Šios viršplaninės lėšos suteikė papildomą impulsą viešajam sektoriui. Vis dėlto dabar, ekonomisto teigimu, Lietuva jau yra gana brandžioje augimo stadijoje – tarsi vasaros pabaigoje, kai artėjama prie rudens.
Dyzelino pasiūla Europoje mažėja
Paklaustas, ar 2 eurai už litrą yra dyzelino kainos riba, Ž. Mauricas pabrėžė, kad rinkoje gali nutikti įvairių dalykų. Jo teigimu, Europoje susidarė struktūrinis disbalansas, kurį lėmė trumparegiška politika.
Ekonomistas nesukritikavo žaliojo kurso esmės, tačiau pabrėžė, kad perėjimas nuo iškastinio kuro turi būti vykdomas racionaliai. Jo vertinimu, šiuo metu pirmiausia mažinama pasiūla, o tik vėliau sprendžiama, kaip sumažinti paklausą.
Dyzelino poreikis Europoje išlieka didelis, nes jį intensyviai naudoja transporto, žemės ūkio ir pramonės sektoriai. Pramonė dyzelino vartojimą mažina, tačiau transporto sektoriuje jis auga. Nors lengvųjų automobilių „dyzelizacijos“ etapas jau eina į pabaigą, anksčiau pagaminti automobiliai tebėra eksploatuojami.
Mažmeniniai degalų pardavimai Europos Sąjungoje dabar yra beveik tokio pat lygio kaip prieš dešimt metų. Degalų, ypač dyzelino, paklausa nesumažėjo, nes vežama daugiau prekių ir siuntinių.
Tuo metu pasiūla gerokai susitraukė, nes į naują infrastruktūrą nebuvo pakankamai investuojama. Dėl to Europos Sąjunga dalį dyzelino turi importuoti iš trečiųjų šalių. Anksčiau pagrindinė tiekėja buvo Rusija, vėliau Europa persiorientavo į Artimųjų Rytų valstybes, tačiau regione kilusi krizė apribojo šias galimybes. Pasak Ž. Maurico, vienintelė likusi kryptis yra Jungtinės Amerikos Valstijos, tačiau jos negali visiškai patenkinti Europos poreikio.
Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis rusiškų degalų į Europą anksčiau patekdavo per Turkiją ir Indiją. Todėl, jo teigimu, rinkoje išlieka didelis struktūrinis nesubalansuotumas.
Net naftos kainai nukritus arba smarkiai nepakilus, dyzelinas gali išlikti brangesnis už benziną. Ž. Mauricas nurodė, kad naftos kaina šiuo metu yra gerokai mažesnė nei 100 dolerių, tačiau tai neatsispindi dyzelino kainoje.
Ekonomistas ragina atsisakyti dyzelinių automobilių
Turintiems galimybę rinktis automobilį ekonomistas patarė vengti dyzelinių modelių. Jo teigimu, dyzelino vartotojai konkuruoja su transporto ir žemės ūkio sektoriais, kuriems šis kuras taip pat būtinas, o benzino rinkoje padėtis esą paprastesnė.
Dar palankesnė alternatyva, anot jo, yra benzininis automobilis su elektrine pavara arba hibridas, nes tokių transporto priemonių suvartojimas mažesnis. Ekonomistas taip pat išskyrė elektromobilius, nes Lietuvoje elektros kaina yra pakankamai nedidelė ir mažesnė nei Vokietijoje.
Ž. Mauricas paaiškino, kad dyzeliniai automobiliai Lietuvoje anksčiau buvo perkami dėl mažesnių eksploatacijos išlaidų. Tam įtakos turėjo mažesni dyzelino akcizai ir mažesnės degalų sąnaudos 100 kilometrų. Tačiau, pasikeitus aplinkybėms, ši strategija nebeatrodo tokia palanki.
Transporto sektoriui šiuo metu padeda Lenkija. Joje dyzelino kaina dėl taikomų mokestinių sprendimų yra maždaug 40 centų mažesnė nei Lietuvoje. Lenkija PVM sumažino iki rugsėjo 1-osios.
Lenkijoje dyzelinas kainuoja maždaug 1,6–1,7 euro, o kai kuriais atvejais – apie 1,5 euro, priklausomai nuo valiutos kurso ir kitų aplinkybių. Faktinė kaina gali būti dar mažesnė dėl taikomų nuolaidų. Lietuvoje dyzelino kaina praktiškai laikosi ties 2 eurais.
